LT/BG 4.20

Revision as of 13:22, 14 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 20

tyaktvā karma-phalāsaṅgaṁ
nitya-tṛpto nirāśrayaḥ
karmaṇy abhipravṛtto ’pi
naiva kiñcit karoti saḥ

Pažodinis vertimas

tyaktvā — atmetęs; karma-phala-āsaṅgam — prisirišimą prie savo veiklos vaisių; nitya — nuolat; tṛptaḥ — patenkintas; nirāśrayaḥ — be jokio prieglobsčio; karmaṇi — veikla; abhipravṛttaḥ — visiškai užsiėmęs; api — nepaisant; na — ne; eva — tikrai; kiñcit — ką nors; karoti — daro; saḥ — jis.

Vertimas

Tas, kuris atsikratė bet kokio prisirišimo prie savo veiklos vaisių, visada patenkintas ir nepriklausomas, jis neatlieka karminės veiklos, nors ir yra pasinėręs į visokiausius darbus.

Komentaras

Išvengti veiklos pančių galima tiktai veikiant su Kṛṣṇos sąmone, kai viskas daroma Kṛṣṇai. Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus poelgius įkvepia tyra meilė Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, todėl veiklos rezultatai jo nevilioja. Jam ne itin rūpi net ir savęs išlaikymas, nes visus savo reikalus jis patiki Kṛṣṇai. Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nesivaiko naujų daiktų ir nesistengia išsaugoti jam priklausančių. Jis stengiasi kuo geriau vykdyti savo pareigas, o kitką palieka Kṛṣṇos valiai. Toks atsižadėjęs žmogus visad nepriklausomas nuo gėrio, blogio ir jų pasekmių, tartum jokių veiksmų ir neatliktų. Tai akarmos – „veiksmų be atoveikio“ požymis. Todėl visa ne Kṛṣṇai skirta veikla supančioja veikėją; toks ir yra, kaip buvo aiškinta, realus vikarmos poveikis.