LT/BG 10.10

Revision as of 11:21, 24 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 10

teṣāṁ satata-yuktānāṁ
bhajatāṁ prīti-pūrvakam
dadāmi buddhi-yogaṁ taṁ
yena mām upayānti te

Pažodinis vertimas

teṣām — jiems; satata-yuktānām — visada atliekantiems; bhajatām — pasiaukojimo tarnystę; prīti-pūrvakam — meilės ekstazėje; dadāmi — Aš duodu; buddhi-yogam — tikrą intelektą; tam — tą; yena — kurio dėka; mām — pas Mane; upayānti — ateina; te — jie.

Vertimas

Tiems, kurie su pasiaukojimu ir meile visada Man tarnauja, Aš suteikiu supratimą, kuris atveda juos pas Mane.

Komentaras

Šiame posme ypač svarbus žodis buddhi-yogam. Prisiminkim, antrajame skyriuje Viešpats, mokydamas Arjuną, sakė, jog Jis jau daug ką papasakojo, bet dar išmokys ir buddhi-yogos. Dabar Jis tęsi Savo žodį. Buddhi-yoga – tai veikla įsisąmoninus Kṛṣṇą; tai aukščiausia intelekto išraiška. Buddhi reiškia „intelektas“, o yoga – „mistinė veikla“ arba „mistinis tobulėjimas“. Veikla žmogaus, kuris stengiasi sugrįžti namo, atgal pas Dievą, ir praktikuodamas pasiaukojimo tarnystę visiškai atsideda Kṛṣṇos sąmonei, vadinasi buddhi-yoga. Kitaip sakant, buddhi-yoga – tai metodas, kaip išsivaduoti iš materialaus pasaulio pinklių. Galutinis tobulėjimo tikslas – Kṛṣṇa. Žmonės to nežino, todėl svarbu bendrauti su bhaktais ir bona fide dvasiniu mokytoju. Reikia žinoti, kad tikslas yra Kṛṣṇa. Kai galutinis tikslas aiškus, nors ir lėtai, bet tvirtai žengdami pirmyn, į jį artėsime.

Kas žino gyvenimo tikslą, tačiau negali atsižadėti savo darbo vaisių, atlieka karma-yogą. Kai suprantame, kad tikslas – Kṛṣṇa, tačiau negalime atsisakyti spekuliatyviųjų samprotavimų ir šitaip bandome pažinti Kṛṣṇą – tai jñāna-yoga. Tačiau kai tikslas aiškus, ir Krsnos tesiekiama per Kṛṣṇos sąmonę bei pasiaukojimo tarnystę, tai yra bhakti-yoga, arba buddhi-yoga. Tai pilnavertė yoga – aukščiausioji gyvenimo tobulumo pakopa.

Jei žmogus turi bona fide dvasinį mokytoją ir priklauso dvasinei organizacijai, bet jam tobulėti nepakanka intelekto, Kṛṣṇa iš vidaus duoda nurodymus, kurių dėka jis galiausiai be didelio vargo įstengtų pasiekti Kṛṣṇą. Tik yra viena sąlyga: žmogus visuomet turi prisiminti Kṛṣṇą ir su meile bei pasiaukojimu visais įmanomais būdais tarnauti Viešpačiui. Bhaktas turi atlikti kokį nors darbą Kṛṣṇai, ir dirbti jį su meile. Net jei bhaktas ir nelabai supranta, kaip daryti pažangą dvasinės savivokos kelyje, tačiau yra nuoširdus ir su atsidėjimu vykdo pasiaukojimo tarnystės pareigas, Viešpats suteikia jam galimybę tobulėti ir galų gale ateiti pas Jį.