LT/BG 10.32

Revision as of 11:42, 24 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 32

sargāṇām ādir antaś ca
madhyaṁ caivāham arjuna
adhyātma-vidyā vidyānāṁ
vādaḥ pravadatām aham

Pažodinis vertimas

sargāṇām — iš visų kūrinių; ādiḥ — pradžia; antaḥ — pabaiga; ca — ir; madhyam — vidurys; ca — taip pat; eva — tikrai; aham — Aš esu; arjuna — o Arjuna; adhyātma-vidyā — dvasinės žinios; vidyānām — iš viso išsilavinimo; vādaḥ — natūrali išvada; pravadatām — iš argumentų; aham — Aš esu.

Vertimas

Aš – visų kūrinių pradžia, pabaiga ir vidurys, o Arjuna. Iš mokslų Aš – dvasinis mokslas apie savąjį „aš“, iš logikos Aš – galutinė tiesa.

Komentaras

Iš sukurtų apraiškų pirmiausiai sukuriama materijos pradmenų visybė. Buvo aiškinta, kad kosminį pasaulį kuria ir jo reikalus tvarko Mahā-Viṣṇu, Garbhodakaśāyī Viṣṇu ir Kṣīrodakaśāyī Viṣṇu, o paskui Viešpats Śiva jį sunaikina. Brahmā – antrinis kūrėjas. Visi šie kūrimo, palaikymo ir naikinimo vykdytojai – tai Aukščiausiojo Viešpaties materialiųjų savybių inkarnacijos. Taigi Jis visos kūrinijos pradžia, vidurys ir pabaiga.

Išsilavinimui gilinti skirta daug mokslo knygų – keturios Vedos, šeši jų priedai, „Vedānta-sūtra“, veikalai logikos ir religijos klausimais, Purāṇos. Taigi, lavinimuisi skirtos literatūros iš viso yra keturiolika rūšių. Tarp jų Kṛṣṇai atstovauja „Vedānta-sūtra“ – knyga, perteikianti adhyātma-vidyą, dvasinį žinojimą.

Logikai naudojasi įvairių tipų argumentais. Teiginio pagrindimas įrodymu, kuris patvirtina ir oponento argumentaciją, vadinasi jalpa. Paprastas oponento argumentų paneigimas – vitaṇḍā. O galutinė išvada vadinasi vāda. Taigi galutinė tiesa – Kṛṣṇos reprezentacija.