LT/BG 11.20
Tekstas 20
- dyāv ā-pṛthivyor idam antaraṁ hi
- vyāptaṁ tvayaikena diśaś ca sarvāḥ
- dṛṣṭvādbhutaṁ rūpam ugraṁ tavedaṁ
- loka-trayaṁ pravyathitaṁ mahātman
Pažodinis vertimas
dyau — nuo dangaus; ā-pṛthivyoḥ — iki žemės; idam — šios; antaram — tarp; hi — tikrai; vyāptam — persmelktos; tvayā — Tavo; ekena — vieno; diśaḥ — kryptys; ca — ir; sarvāḥ — visos; dṛṣṭvā — matydamos; adbhutam — nuostabų; rūpam — pavidalą; ugram — baisų; tava — Tavo; idam — šį; loka — planetų sistemos; trayam — trys; pravyathitam — išgąsdintos; mahā-ātman — o didysis.
Vertimas
Nors esi vienas, Savimi Tu užpildai dangų, planetas ir visą erdvę. O didysis, išvydus stebuklingą ir siaubingą Tavo pavidalą, visose planetų sistemose kyla sąmyšis
Komentaras
Dyāv ā-pṛthivyoḥ („erdvė tarp dangaus ir žemės“) ir loka-trayam („trys pasauliai“) – reikšmingi posmo žodžiai, nes kaip matyti, Viešpaties visatos pavidalą regėjo ne tik Arjuna, bet ir kitos būtybės, kitų planetų sistemų gyventojai. Arjunos matytas visatos pavidalas nebuvo sapnas. Visi, ką Viešpats apdovanojo dievišku regėjimu, mūšio lauke matė visatos pavidalą.