LT/BG 11.35

Revision as of 12:29, 24 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 35

sañjaya uvāca
etac chrutvā vacanaṁ keśavasya
kṛtāñjalir vepamānaḥ kirīṭī
namaskṛtvā bhūya evāha kṛṣṇaṁ
sa-gadgadaṁ bhīta-bhītaḥ praṇamya

Pažodinis vertimas

sañjayaḥ uvāca — Sañjaya tarė; etat — taip; śrutvā — išgirdęs; vacanam — kalbą; keśavasya — Kṛṣṇos; kṛta-añjaliḥ — sudėtom rankom; vepamānaḥ — virpėdamas; kirītī — Arjuna; namaskṛtvā — nusilenkdamas; bhūyaḥ — vėl; eva — taip pat; āha — tarė; kṛṣṇam — Kṛṣṇai; sa-gadgadam — virpančiu balsu; bhīta-bhītaḥ — išgąstingu; praṇamya — nusilenkdamas.

Vertimas

Sañjaya tarė Dhṛtarāṣṭrai: O valdove, išgirdęs šiuos Aukščiausiojo Dievo Asmens žodžius, Arjuna, visas virpėdamas iš baimės, sudėjęs rankas vis lenkėsi Viešpačiui Kṛṣṇai ir pagaliau virpančiu balsu prabilo.

Komentaras

Kaip jau aiškinta, Arjuna, išvydęs Aukščiausiojo Dievo Asmens visatos pavidalą, apstulbsta iš nuostabos, tad daug kartų pagarbiai lenkiasi Kṛṣṇai ir virpančiu balsu pradeda melstis – ne kaip draugas, o kaip nuostabos apimtas bhaktas.