LT/BG 15.17

Revision as of 17:29, 26 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 17

uttamaḥ puruṣas tv anyaḥ
paramātmety udāhṛtaḥ
yo loka-trayam āviśya
bibharty avyaya īśvaraḥ

Pažodinis vertimas

uttamaḥ — geriausia; puruṣaḥ — asmenybė; tu — tačiau; anyaḥ — kita; parama — aukščiausias; ātmā — savasis „aš“; iti — taip; udāhṛtaḥ — yra sakoma; yaḥ — kuris; loka — į visatos; trayam — tris dalis; āviśya — įeidamas; bibharti — palaiko; avyayaḥ — neišsenkamas; īśvaraḥ — Viešpats.

Vertimas

Be šių dviejų kategorijų būtybių egzistuoja dar ir didžiausia gyvoji asmenybė, Aukščiausioji Siela, Patsai amžinasis Viešpats, kuris įeina į tris pasaulius ir juos palaiko.

Komentaras

Posmo idėja labai gerai išreikšta „Kaṭha Upaniṣadoje“ (2.2.13) ir „Śvetāśvatara Upaniṣadoje“ (6.13). Ten yra aiškiai pasakyta, kad už gyvąsias esybes, kurių yra nesuskaičiuojama daugybė (vienos jų sąlygotos, o kitos išsivadavusios), aukštesnė yra Aukščiausioji Asmenybė, Parāmātma. Upaniṣadų posmas skelbia: nityo nityānāṁ cetanaś cetanānām. Jo prasmė ta, kad tarp visų gyvųjų esybių, sąlygotų ir išsivadavusių, yra viena aukščiausia gyvoji asmenybė, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, kuris jas palaiko ir sudaro joms galimybę gauti pasitenkinimą priklausomai nuo jų veiklos. Šis Aukščiausiasis Dievo Asmuo glūdi kiekvieno širdy Parāmātmos pavidalu. Tik išminčius, galintis Jį suvokti, tėra vertas visiškos ramybės.