LT/BG 18.38

Revision as of 06:05, 27 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 38

viṣayendriya-saṁyogād
yat tad agre ’mṛtopamam
pariṇāme viṣam iva
tat sukhaṁ rājasaṁ smṛtam

Pažodinis vertimas

viṣaya — juslių objektų; indriya — ir juslių; saṁyogāt — iš jungties; yat — kuri; tat — ta; agre — pradžioje; amṛta-upamam — lyg nektaras; pariṇāme — pabaigoje; viṣam iva — tarsi nuodai; tat — ta; sukham — laimė; rājasam — aistros guṇos; smṛtam — yra laikoma.

Vertimas

Laimė, kuri patiriama, juslėms susilietus su juslių objektais, ir kuri pradžioje yra tarsi nektaras, bet ilgainiui virsta nuodais, pasakyta, yra aistringos prigimties.

Komentaras

Kai jaunuolis sutinka merginą, juslės kursto žvelgti į ją, liesti ir lytiškai su ja santykiauti. Pradžioje tai gali teikti juslėms didelį malonumą, tačiau ilgainiui ryšiai tarp jaunuolio ir merginos tampa tarsi nuodai. Jauni žmonės išsiskiria arba išsituokia, tai sukelia sielvartą, liūdesį etc. Tokia laimė visada yra įtakojama aistros guṇos. Laimė, patiriama dėl juslių ir jų objektų sąlyčio, neišvengiamai gimdo kančią ir jos reikia žūt būt vengti.