LT/BG 4.38

Revision as of 13:50, 14 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 38

na hi jñānena sadṛśaṁ
pavitram iha vidyate
tat svayaṁ yoga-saṁsiddhaḥ
kālenātmani vindati

Pažodinis vertimas

na — niekas; hi — tikrai; jñānena — su žinojimu; sadṛśam — palyginus; pavitram — šventas; iha — šiame pasaulyje; vidyate — egzistuoja; tat — tą; svayam — pats; yoga — pasiaukojimo; saṁsiddhaḥ — pasiekęs tobulumą; kālena — ilgainiui; ātmani — savyje; vindati — patiria.

Vertimas

Nieko nėra šiame pasaulyje, kas būtų kilniau ir tyriau už transcendentinį žinojimą. Transcendentinis žinojimas – tai brandus viso misticizmo vaisius. O pasiekusiam pasiaukojimo tarnystės tobulumą šis žinojimas ilgainiui atsiskleis vidujai.

Komentaras

Kalbėdami apie transcendentinį žinojimą, turime omenyje dvasinį supratimą. Todėl nėra nieko aukščiau ir gryniau už transcendentinį žinojimą. Neišmanymas – mūsų nelaisvės, o žinojimas – išsivadavimo priežastis. Šis transcendentinis žinojimas – brandus pasiaukojimo tarnystės vaisius. Jį įgijusiam žmogui nereikia kur nors ieškoti ramybės, nes jis pasiekė vidinę ramybę. Kitaip sakant, aukščiausia transcendentinio žinojimo ir ramybės viršūnė – Kṛṣṇos sąmonė. Tokia „Bhagavad-gītos“ išvada.