LT/BG 5.3

Revision as of 08:28, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 3

jñeyaḥ sa nitya-sannyāsī
yo na dveṣṭi na kāṅkṣati
nirdvandvo hi mahā-bāho
sukhaṁ bandhāt pramucyate

Pažodinis vertimas

jñeyaḥ — derėtų žinoti; saḥ — tas; nitya — visada; sannyāsī — atsižadėjęs; yaḥ — kas; na — niekada; dveṣṭi — bjaurisi; na — nei; kāṅkṣati — trokšta; nirdvandvaḥ — atsikratęs visų priešybių; hi — tikrai; mahā-bāho — o tvirtaranki; sukham — laimingai; bandhāt — iš pančių; pramucyate — visiškai išsivaduoja.

Vertimas

Kas nei trokšta savo veiklos vaisių, nei jais bjaurisi, tas visada atsižadėjęs. Toks žmogus, išvengęs visų priešybių, lengvai sutrauko materijos pančius ir visiškai išsivaduoja, o tvirtaranki Arjuna.

Komentaras

Kas pilnai išsiugdė Kṛṣṇos sąmonę, tas visada bus atsižadėjęs, nes jis nejaučia nei pasibjaurėjimo savo veiklos rezultatais, nei potraukio jiems. Toks atsižadėjęs ir pasišventęs transcendentinei Viešpaties meilės tarnystei žmogus yra gerai apsiginklavęs žinojimu, nes suvokia savo prigimtinę padėtį Kṛṣṇos atžvilgiu. Jis labai gerai žino, kad Kṛṣṇa – tai visuma, o jis pats – neatskiriama Kṛṣṇos dalelė. Toks žinojimas tobulas, nes ir kokybės, ir kiekybės prasme jis yra teisingas. Vienovės su Kṛṣṇa koncepcija neteisinga, nes dalis negali būti lygi visumai. Suvokimas, kad kokybiškai esi tapatus Aukščiausiajam, bet kiekybiškai nuo Jo skiriesi – tai teisingas transcendentinis žinojimas. Jis suteikia žmogui pilnatvę, tuomet nebėra nei ko siekti, nei ką apgailėti. Tokios asmenybės protas nėra blaškomas dualizmo, nes viską, ką jis daro, daro Kṛṣṇai. Ištrūkęs iš priešybių įtakos, žmogus išsivaduoja dar šiame pasaulyje.