LT/BG 5.4

Revision as of 08:31, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 4

sāṅkhya-yogau pṛthag bālāḥ
pravadanti na paṇḍitāḥ
ekam apy āsthitaḥ samyag
ubhayor vindate phalam

Pažodinis vertimas

sāṅkhya — analitinis materialaus pasaulio tyrinėjimas; yogau — darbas su pasiaukojimu; pṛthak — skirtingi; bālāḥ — menkos nuovokos; pravadanti — sako; na — niekad; paṇḍitāḥ — išsilavinę; ekam — viename; api — net jei; āsthitaḥ — esantis; samyak — visą; ubhayoḥ — abiejų; vindate — pasiekia; phalam — rezultatą.

Vertimas

Tik neišmanėliai kalba, kad pasiaukojimo tarnystė [karma-yoga] skiriasi nuo analitinio materialaus pasaulio tyrinėjimo [sāṅkhyos]. Tikrai išmintingi sako, kad tas, kuris ryžtingai stoja į vieną iš tų kelių, pasiekia abiejų rezultatus.

Komentaras

Analitiškai nagrinėjant materialų pasaulį, siekiama rasti egzistencijos sielą. Materialiojo pasaulio siela yra Viṣṇu, arba Supersiela. Pasiaukojimo tarnystė Viešpačiui apima ir tarnystę Supersielai. Pirmasis metodas – aptikti medžio šaknis, o antrasis – jas laistyti. Tikrasis sāṅkhyos filosofijos pasekėjas aptinka materialaus pasaulio šaknis – Viṣṇu, ir tuomet, nušviestas tobulo žinojimo, ima tarnauti Viešpačiui. Todėl iš esmės šie du keliai nesiskiria, nes jų abiejų tikslas – Viṣṇu. Kas nesuvokia galutinio tikslo, tas sako, kad sāṅkhya ir karma-yoga skiriasi, tačiau išmintingasis žino, kad šiuos skirtingus kelius vienija bendras tikslas.