LT/BG 6.26

Revision as of 13:13, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 26

yato yato niścalati
manaś cañcalam asthiram
tatas tato niyamyaitad
ātmany eva vaśaṁ nayet

Pažodinis vertimas

yataḥ yataḥ — kad ir kur; niścalati — tikrai nuklystų; manaḥ — protas; cañcalam — permainingas; asthiram — nepastovus; tataḥ tataḥ — iš ten; niyamya — valdant; etat — jis; ātmani — savojo „aš“; eva — tikrai; vaśam — valdžion; nayet — turi būti sugrąžintas.

Vertimas

Kad ir kur nuklystų iš prigimties permainingas, nepastovus protas, būtina jį grąžinti savojo „aš“ valdžion.

Komentaras

Protas yra permainingos ir nepastovios prigimties. Tačiau save pažinęs yogas turi valdyti protą, o ne protas jį. Kas pažabojo protą, taigi ir jusles, vadinamas gosvāmiu, ar svāmiu, o savojo proto vergas vadinamas go-dāsa – juslių tarnu. Gosvāmis žino, kokia iš tikrųjų turėtų būti juslinė laimė. Transcendentinė juslinė laimė – tai būsena, kai juslės tarnauja Hṛṣīkeśai, t.y. aukščiausiajam juslių šeimininkui – Kṛṣṇai. Tarnystė Kṛṣṇai išgrynintais jutimais vadinasi Kṛṣṇos sąmone. Taip galima visiškai suvaldyti jusles. Maža to, toks yra aukščiausias yogos praktikos tobulumas.