LT/BG 6.35

Revision as of 13:26, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 35

śrī-bhagavān uvāca
asaṁśayaṁ mahā-bāho
mano durnigrahaṁ calam
abhyāsena tu kaunteya
vairāgyeṇa ca gṛhyate

Pažodinis vertimas

śrī-bhagavān uvāca — Dievo Asmuo tarė; asaṁśayam — be abejonės; mahā-bāho — o tvirtaranki; manaḥ — protas; durnigraham — sunkiai sutramdomas; calam — nenustygstantis; abhyāsena — praktikos dėka; tu — bet; kaunteya — o Kuntī sūnau; vairāgyeṇa — atsižadėjimu; ca — taip pat; gṛhyate — galima suvaldyti.

Vertimas

Viešpats Śrī Kṛṣṇa tarė: O tvirtaranki Kuntī sūnau, pažaboti nerimstantį protą, be abejonės, labai sunku, ir vis dėlto tai įmanoma atitinkamos praktikos ir atsižadėjimo dėka.

Komentaras

Dievo Asmuo pritaria Arjunai, jog suvaldyti užsispyrusį protą labai sunku, bet čia pat sako, kad tai įmanoma praktikos ir atsižadėjimo dėka. Kokia tai praktika? Šiais laikais niekas nesugeba laikytis griežtų taisyklių, pavyzdžiui, apsigyventi šventoje vietoje, sutelkti protą į Supersielą, pažaboti jusles ir protą, laikytis skaistybės įžadų, gyventi vienam etc. O praktikuojantis Kṛṣṇos sąmonę žmogus naudojasi devyniais pasiaukojimo tarnystės Viešpačiui būdais. Pirmiausias ir svarbiausias būdas – klausytis pasakojimų apie Kṛṣṇą. Toks transcendentinis metodas labai veiksmingas išvarant iš proto visas netinkamas mintis. Kuo daugiau žmogus išgirsta apie Kṛṣṇą, tuo labiau jis prašviesėja ir tuo lengviau atsižada viso to, kas atitraukia protą nuo Kṛṣṇos. Neleidžiant protui atlikti veiklos, kuri nesusijusi su Viešpačiu, lengvai išmokstama vairāgyos. Vairāgya – tai atsižadėjimas materialaus ir proto pajungimas dvasioje. Dvasiškai atsižadėti beasmenės sampratos pagrindu žymiai sunkiau, negu sužavėti protą Kṛṣṇos žygiais. Klausytis apie Kṛṣṇą praktiška, nes klausant apie Jį savaime susižavima Aukščiausiąja Dvasia. Toks susižavėjimas vadinamas pareśānubhūti – „dvasiniu pasitenkinimu“. Jis primena tą pasitenkinimo jausmą, kurį patiria alkanas žmogus sulig kiekvienu nurytu kąsniu. Kuo daugiau valgo alkanas žmogus, tuo didesnį pasitenkinimą ir jėgų antplūdį jis jaučia. Analogiškai, atliekant pasiaukojimo tarnystę patiriamas transcendentinis pasitenkinimas, nes protas atsižada materialių siekių. Tai tarytum pasveikti nuo ligos, gavus teisingą gydymą ir laikantis atitinkamos dietos. Klausytis apie transcendentinius Viešpaties Kṛṣṇos žygius – tai teisingas būdas gydyti pašėlusį protą, o valgyti Kṛṣṇai paaukotą maistą – tinkama dieta kenčiančiam ligoniui. Toks gydymas ir yra Kṛṣṇos sąmonės procesas.