LT/BG 6.4

Revision as of 12:34, 20 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 4

yadā hi nendriyārtheṣu
na karmasv anuṣajjate
sarva-saṅkalpa-sannyāsī
yogārūḍhas tadocyate

Pažodinis vertimas

yadā — kada; hi — tikrai; na — ne; indriya-artheṣu — juslių tenkinimu; na — niekada; karmasu — karmine veikla; anuṣajjate — būtinai užsiima; sarva-saṅkalpa — visų materialių troškimų; sannyāsī — atsižadėjęs; yoga-ārūḍhaḥ — pasiekęs yogos aukštumas; tadā — tuo metu; ucyate — sakoma, yra.

Vertimas

Pasakyta, kad žmogus yra pasiekęs yogos aukštumų, kai jis, atsižadėjęs visų materialių troškimų, nieko nebedaro juslėms tenkinti ir nebeatlieka karminės veiklos.

Komentaras

Žmogus, visiškai atsidėjęs transcendentinei meilės tarnystei Viešpačiui, laimingas vidujai, todėl jis atsisako juslių tenkinimo, t.y. karminės veiklos. Priešingu atveju jis neišvengiamai tenkina jusles, nes gyventi nieko neveikiant neįmanoma. Neturint Kṛṣṇos sąmonės, neišvengiamai ieškoma egocentrinio arba egoekstensyvaus užsiėmimo. Tuo tarpu Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus viską daro Kṛṣṇos džiaugsmui ir tampa visiškai abejingas jusliniams malonumams. Jeigu nesi tokio lygio, teks mechaniškai vengti materialių norų kol nepakilsi iki aukščiausio yogos laiptelio.