LT/BG 7.26

Revision as of 08:06, 24 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 26

vedāhaṁ samatītāni
vartamānāni cārjuna
bhaviṣyāṇi ca bhūtāni
māṁ tu veda na kaścana

Pažodinis vertimas

veda — žinau; aham — Aš; samatītāni — visą praeitį; vartamānāni — dabartį; ca — ir; arjuna — o Arjuna; bhaviṣyāṇi — ateitį; ca — taip pat; bhūtāni — visas gyvąsias esybes; mām — Mane; tu — tačiau; veda — žino; na — ne; kaścana — kas nors.

Vertimas

O Arjuna, Aš – Aukščiausiasis Dievo Asmuo ir žinau viską, kas buvo praeityje, kas vyksta dabar ir kas bus ateityje. Aš pažįstu visas gyvąsias esybes, bet Manęs nepažįsta niekas.

Komentaras

Posme gerai atskleista asmeniškumo ir beasmeniškumo problema. Jeigu Kṛṣṇa – Aukščiausiojo Dievo Asmens pavidalas – būtų māyā, materialus, kaip mano impersonalistai, tai Jis kaip ir gyvoji esybė turėtų pakeisti Savo kūną ir pamiršti viską, kas vyko Jo praeitame gyvenime. Kas turi materialų kūną, tas nei atsimena praeitą savo gyvenimą, nei numano kitą, nei gali numatyti dabartinio gyvenimo pasekmes, – todėl jis negali žinoti, kas vyko praeityje, kas vyksta dabar ir kas vyks ateityje. Kol neapsivalysime nuo materijos nešvarybių, negalėsime pažinti praeities, dabarties ir ateities.

Viešpats Kṛṣṇa aiškiai sako, kad Jis, priešingai negu paprastas žmogus, žino viską, kas vyko praeityje, kas vyksta dabar ir kas nutiks ateityje. Ketvirtas skyrius parodė, kad Viešpats Kṛṣṇa atsimena, kaip prieš milijonus metų Jis mokė Vivasvāną – Saulės dievą. Kṛṣṇa pažįsta kiekvieną gyvąją esybę, nes Jis glūdi visų jų širdyse Supersielos pavidalu. Tačiau nepaisant to, kad Kṛṣṇa esti kiekvienoje gyvojoje esybėje Supersielos pavidalu ir egzistuoja kaip Aukščiausiasis Dievo Asmuo, nenuovokūs žmonės – net jeigu jie sugeba pažinti beasmenį Brahmaną – negali patirti Śrī Kṛṣṇos kaip Aukščiausiosios Asmenybės. Be abejonės, transcendentinis Śrī Kṛṣṇos kūnas – nemarus. Jis tartum saulė, o māyā – lyg debesis. Materialiame pasaulyje mes matome saulę, debesis, žvaigždes bei planetas. Debesys šiuos dangaus kūnus gali laikinai paslėpti, ir netobulos mūsų akys jų nematys. Realybėje saulės, mėnulio ir žvaigždžių jokie debesys neaptraukia, lygiai taip ir māyā negali aptraukti Aukščiausiojo Viešpaties. Vidinės Savo galios padedamas Jis neapsireiškia menkos nuovokos žmonėms. Trečiame šio skyriaus posme pasakyta, kad iš daugybės milijonų žmonių vos keletas siekia tobulumo, o iš daugelio tūkstančių tobulųjų vargu ar kuris suvokia, kas yra Viešpats Kṛṣṇa. Net ir tas, kuris pasiekė aukštą tobulumo lygį – patyrė beasmenį Brahmaną ar lokalizuotą Paramātmą, nesuvoks Aukščiausiojo Dievo Asmens Śrī Kṛṣṇos, jei nebus įsisąmoninęs Kṛṣṇos.