LT/BG 8.25

Revision as of 09:06, 24 November 2017 by Modestas (talk | contribs) (Bhagavad-gita Compile Form edit)
(diff) ← Older revision | Latest revision (diff) | Newer revision → (diff)
Его Божественная Милость А.Ч. Бхактиведанта Свами Прабхупада


Tekstas 25

dhūmo rātris tathā kṛṣṇaḥ
ṣaṇ-māsā dakṣiṇāyanam
tatra cāndramasaṁ jyotir
yogī prāpya nivartate

Pažodinis vertimas

dhūmaḥ — dūmai; rātriḥ — naktis; tathā — taip pat; kṛṣṇaḥ — kai mėnulis dyla; ṣaṭ-māsāḥ — šeši mėnesiai; dakṣiṇa-ayanam — saulei krypstant į pietus; tatra — tada; cāndra-masam — Mėnulio planetą; jyotiḥ — šviesą; yogī — mistikas; prāpya — pasiekęs; nivartate — sugrįžta atgal.

Vertimas

Mistikas, išeinantis iš pasaulio migloje, naktį, kai mėnulis dyla, ar per tuos šešis mėnesius, kai saulė krypsta į pietus, pasiekia Mėnulio planetą, tačiau ir vėl grįžta atgal.

Komentaras

Trečioje „Śrīmad-Bhāgavatam“ giesmėje Kapila Mums užsimena apie tai, kad žmonės, sukaupę karminės veiklos patirtį ir išmanantys aukojimą, po mirties iš Žemės patenka į Mėnulį. Tos iškilnios sielos gyvena Mėnulyje apie 10000 metų (pusdievių skaičiavimais) ir džiaugiasi tenykščiu gyvenimu, gerdamos soma-rasą. Bet galų gale jos sugrįžta į Žemę. Tai reiškia, kad Mėnulyje gyvena aukštesnio lygio gyvosios būtybės, kurių gali ir nepatirti mūsų grubios juslės.