LT/Prabhupada 0272 - Bhakti yra transcendentinė: Difference between revisions
(Created page with "<!-- BEGIN CATEGORY LIST --> Category:1080 Lithuanian Pages with Videos Category:Prabhupada 0272 - in all Languages Category:LT-Quotes - 1973 Category:LT-Quotes...") |
m (Text replacement - "'''Lecture on BG 2.10 -- London, August 16, 1973'''" to "'''Lecture on BG 2.7 -- London, August 7, 1973'''") |
||
| Line 6: | Line 6: | ||
[[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]] | [[Category:LT-Quotes - in United Kingdom]] | ||
<!-- END CATEGORY LIST --> | <!-- END CATEGORY LIST --> | ||
<!-- BEGIN NAVIGATION BAR -- DO NOT EDIT OR REMOVE --> | |||
{{1080 videos navigation - All Languages|Lithuanian|LT/Prabhupada 0271 - Krišnos vardas yra Acyuta. Jis niekuomet nepuola|0271|LT/Prabhupada 0273 - Arya-samana reiškia Krišną įsisąmoninusią asmenybę|0273}} | |||
<!-- END NAVIGATION BAR --> | |||
<!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | <!-- BEGIN ORIGINAL VANIQUOTES PAGE LINK--> | ||
<div class="center"> | <div class="center"> | ||
| Line 14: | Line 17: | ||
<!-- BEGIN VIDEO LINK --> | <!-- BEGIN VIDEO LINK --> | ||
{{youtube_right| | {{youtube_right|ypTNJFEwrdw|Bhakti yra transcendentinė - Prabhupada 0272}} | ||
<!-- END VIDEO LINK --> | <!-- END VIDEO LINK --> | ||
<!-- BEGIN AUDIO LINK --> | <!-- BEGIN AUDIO LINK --> | ||
<mp3player> | <mp3player>https://s3.amazonaws.com/vanipedia/clip/730807BG.LON_clip3.mp3</mp3player> | ||
<!-- END AUDIO LINK --> | <!-- END AUDIO LINK --> | ||
<!-- BEGIN VANISOURCE LINK --> | <!-- BEGIN VANISOURCE LINK --> | ||
'''[[Vanisource:Lecture | '''[[Vanisource:730807 - Lecture BG 02.07 - London|Lecture on BG 2.7 -- London, August 7, 1973]]''' | ||
<!-- END VANISOURCE LINK --> | <!-- END VANISOURCE LINK --> | ||
<!-- BEGIN TRANSLATED TEXT --> | <!-- BEGIN TRANSLATED TEXT --> | ||
Taigi tai yra kvailos veiklos. Tačiau kai žmogus yra dorybėje, jis blaivus. Jis gali suprasti, kokia yra gyvenimo vertė, kaip žmogus turėtų gyventi, kokie jo gyvenimo siekiai, koks jo gyvenimo tikslas. Gyvenimo tikslas - suprasti Brahmaną. „Brahma jānātīti brāhmaṇaḥ.“ Todėl gerosios savybės reiškia brāhmaṇa. Taip pat ir kšatrijai. Jie yra „guṇa-karma-vibhāgaśaḥ.“ Guna. Turėtų būti atsižvelgiama į guną. Todėl Šri Krišna pasakė: „Catur vārṇyaṁ mayā sṛṣṭaṁ guṇa-karma-vibhāgaśaḥ“ ([[ | Taigi tai yra kvailos veiklos. Tačiau kai žmogus yra dorybėje, jis blaivus. Jis gali suprasti, kokia yra gyvenimo vertė, kaip žmogus turėtų gyventi, kokie jo gyvenimo siekiai, koks jo gyvenimo tikslas. Gyvenimo tikslas - suprasti Brahmaną. „Brahma jānātīti brāhmaṇaḥ.“ Todėl gerosios savybės reiškia brāhmaṇa. Taip pat ir kšatrijai. Jie yra „guṇa-karma-vibhāgaśaḥ.“ Guna. Turėtų būti atsižvelgiama į guną. Todėl Šri Krišna pasakė: „Catur vārṇyaṁ mayā sṛṣṭaṁ guṇa-karma-vibhāgaśaḥ“ ([[LT/BG 4.13|BG 4.13]]). Mes perėmėme tam tikrų gunų, tai labai sudėtinga. Tačiau galime jas kaipmat paversti transcendentinėmis. Kaipmat. Kaip? Per bhakti jogos procesą. „Sa guṇān samatītyaitān brahma-bhūyāya kalpate“ ([[LT/BG 14.26|BG 14.26]]). Jeigu priimsite bhakti jogos procesą, tuomet jums daugiau nebedarys įtakos nei viena šių trijų savybių: dorybė, aistra ir neišmanymas. Apie tai taip pat kalbama Bhagavad Gitoje: „Māṁ ca avyabhicāriṇī bhakti-yogena sevate.“ Kiekvienas, įsitraukęs į atsidavimo Krišnai tarnystę, avyabhicāriṇī, be jokių nukrypimų, ištikimai, su pamaldžiu dėmesiu, toks žmogus, māṁ cāvyabhicāriṇī yogena, māṁ ca avyabhicāreṇa yogena bhajate māṁ sa guṇān samatītyaitān ([[LT/BG 14.26|BG 14.26]]). Kaipmat jis tampa tarnscendentalus šioms savybėms. Taigi atsidavimo tarnystė yra už šių materialių savybių. Ji transcendentinė. Bhakti - transcendentinis kelias. Todėl negalite suprasti Krišnos ar Dievo be bhakti. „Bhaktyā māṁ abhijānāti“ ([[LT/BG 18.55|BG 18.55]]). Tik bhaktyā māṁ abhijānāti. Kitu atveju tai neįmanoma. Bhaktyā māṁ abhijānāti yāvan yas cāsmi tattvataḥ. Tikrovėje, jeigu norėtumete suprasti, kas yra Dievas, turėtumėte priimti šį bhakti procesą, atsidavimo tarnystę. Tuomet jūs tai peržengsite. Todėl Šrimad Bhagavatam Narada sako: „Tyaktvā sva-dharmaṁ caraṇāmbujaṁ harer“ ([[Vanisource:SB 1.5.17|SB 1.5.17]]). Jeigu bet kas, netgi jausmų vedinas, atsisakys savo pareigų pagal gunas... Tai vadinama svadharma. Svadharma reiškia, jog žmogus veikia pagal savybes, kurias įgijo. Brahmanai, kšatrijai, vaišjos, šudros, jie visi padalinti guṇa-karma-vibhāgaśaḥ ([[LT/BG 4.13|BG 4.13]]), pagal guną ir karmą. | ||
Taigi čia Ardžuna sako: „Kārpaṇya-doṣopahataḥ-svabhāvaḥ“ ([[ | Taigi čia Ardžuna sako: „Kārpaṇya-doṣopahataḥ-svabhāvaḥ“ ([[LT/BG 2.7|BG 2.7]]); „Aš esu kšatrijus.“ Jis supranta, jog: „Aš neteisingai elgiuosi. Atsisakau kautis. Todėl tai yra kārpaṇya-doṣa, šykštumas.“ Šykštumas reiškia, jog turiu tam tikrų būtų kažką išleisti ar panaudoti, tačiau jeigu neišleidžiu, tai vadinama šykštumu, kṛpaṇatā. Taigi kṛpaṇatā, yra dvi žmonių klasės, brahmanai ir šudros. Brahmanai ir šudros. Brahmanas reiškia, jog jis nešykštus. Jis turi galimybę, didį žmogaus kūno formos turtą, kurio vertė - daugybė milijonų dolerių... Tačiau jis atitinkamai to nenaudoja. Jis nežiūri į save sakydamas: „Koks gražus aš esu.“ Panaudokite savo grožį ar turtus. Tai - brahmanas, būti išsilaisvinusiam. | ||
<!-- END TRANSLATED TEXT --> | <!-- END TRANSLATED TEXT --> | ||
Latest revision as of 12:37, 12 August 2021
Lecture on BG 2.7 -- London, August 7, 1973
Taigi tai yra kvailos veiklos. Tačiau kai žmogus yra dorybėje, jis blaivus. Jis gali suprasti, kokia yra gyvenimo vertė, kaip žmogus turėtų gyventi, kokie jo gyvenimo siekiai, koks jo gyvenimo tikslas. Gyvenimo tikslas - suprasti Brahmaną. „Brahma jānātīti brāhmaṇaḥ.“ Todėl gerosios savybės reiškia brāhmaṇa. Taip pat ir kšatrijai. Jie yra „guṇa-karma-vibhāgaśaḥ.“ Guna. Turėtų būti atsižvelgiama į guną. Todėl Šri Krišna pasakė: „Catur vārṇyaṁ mayā sṛṣṭaṁ guṇa-karma-vibhāgaśaḥ“ (BG 4.13). Mes perėmėme tam tikrų gunų, tai labai sudėtinga. Tačiau galime jas kaipmat paversti transcendentinėmis. Kaipmat. Kaip? Per bhakti jogos procesą. „Sa guṇān samatītyaitān brahma-bhūyāya kalpate“ (BG 14.26). Jeigu priimsite bhakti jogos procesą, tuomet jums daugiau nebedarys įtakos nei viena šių trijų savybių: dorybė, aistra ir neišmanymas. Apie tai taip pat kalbama Bhagavad Gitoje: „Māṁ ca avyabhicāriṇī bhakti-yogena sevate.“ Kiekvienas, įsitraukęs į atsidavimo Krišnai tarnystę, avyabhicāriṇī, be jokių nukrypimų, ištikimai, su pamaldžiu dėmesiu, toks žmogus, māṁ cāvyabhicāriṇī yogena, māṁ ca avyabhicāreṇa yogena bhajate māṁ sa guṇān samatītyaitān (BG 14.26). Kaipmat jis tampa tarnscendentalus šioms savybėms. Taigi atsidavimo tarnystė yra už šių materialių savybių. Ji transcendentinė. Bhakti - transcendentinis kelias. Todėl negalite suprasti Krišnos ar Dievo be bhakti. „Bhaktyā māṁ abhijānāti“ (BG 18.55). Tik bhaktyā māṁ abhijānāti. Kitu atveju tai neįmanoma. Bhaktyā māṁ abhijānāti yāvan yas cāsmi tattvataḥ. Tikrovėje, jeigu norėtumete suprasti, kas yra Dievas, turėtumėte priimti šį bhakti procesą, atsidavimo tarnystę. Tuomet jūs tai peržengsite. Todėl Šrimad Bhagavatam Narada sako: „Tyaktvā sva-dharmaṁ caraṇāmbujaṁ harer“ (SB 1.5.17). Jeigu bet kas, netgi jausmų vedinas, atsisakys savo pareigų pagal gunas... Tai vadinama svadharma. Svadharma reiškia, jog žmogus veikia pagal savybes, kurias įgijo. Brahmanai, kšatrijai, vaišjos, šudros, jie visi padalinti guṇa-karma-vibhāgaśaḥ (BG 4.13), pagal guną ir karmą.
Taigi čia Ardžuna sako: „Kārpaṇya-doṣopahataḥ-svabhāvaḥ“ (BG 2.7); „Aš esu kšatrijus.“ Jis supranta, jog: „Aš neteisingai elgiuosi. Atsisakau kautis. Todėl tai yra kārpaṇya-doṣa, šykštumas.“ Šykštumas reiškia, jog turiu tam tikrų būtų kažką išleisti ar panaudoti, tačiau jeigu neišleidžiu, tai vadinama šykštumu, kṛpaṇatā. Taigi kṛpaṇatā, yra dvi žmonių klasės, brahmanai ir šudros. Brahmanai ir šudros. Brahmanas reiškia, jog jis nešykštus. Jis turi galimybę, didį žmogaus kūno formos turtą, kurio vertė - daugybė milijonų dolerių... Tačiau jis atitinkamai to nenaudoja. Jis nežiūri į save sakydamas: „Koks gražus aš esu.“ Panaudokite savo grožį ar turtus. Tai - brahmanas, būti išsilaisvinusiam.