LT/BG 10.6

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 6

महर्षयः सप्त पूर्वे चत्वारो मनवस्तथा ।
मद्भावा मानसा जाता येषां लोक इमाः प्रजाः ॥६॥
maharṣayaḥ sapta pūrve
catvāro manavas tathā
mad-bhāvā mānasā jātā
yeṣāṁ loka imāḥ prajāḥ

Pažodinis vertimas

mahā-ṛṣayaḥ — didieji išminčiai; sapta — septyni; pūrve — prieš tai; catvāraḥ — keturi; manavaḥ — Manu; tathā — taip pat; mat-bhāvāḥ — gimę iš Manęs; mānasāḥ — iš proto; jātāḥ — gimę; yeṣām — iš jų; loke — pasaulyje; imāḥ — visi šie; prajāḥ — gyventojai.

Vertimas

Septynetas didžiųjų išminčių ir dar keturi didieji išminčiai prieš juos bei Manu [žmonijos protėviai] gimė iš Manęs, juos sukūrė Mano protas, o iš jų kilo gyvosios būtybės, gyvenančios įvairiose planetose.

Komentaras

Viešpats trumpai apžvelgia visatos gyventojų genealogiją. Pirmoji Aukščiausiojo Viešpaties energijos pagimdyta būtybė yra Brahmā, kuris dar vadinamas Hiraṇyagarbha. Iš Brahmos kilo septyni išminčiai (prieš juos kilo dar keturi didieji išminčiai – Sanaka, Sananda, Sanātana ir Sanat-kumāra) bei keturiolika Manu. Šie dvidešimt penki didieji išminčiai vadinami visatos gyvųjų esybių patriarchais. Egzistuoja galybė visatų, o kiekvienoje jų – nesuskaičiuojama daugybė planetų, gausiai apgyvendintų įvairiausiomis būtybėmis. Visas jas pradėjo šie dvidešimt penkeri patriarchai. Brahmā atliko askezę, kuri (pusdievių laiku) truko tūkstantį metų, kol Kṛṣṇos malone suvokė kaip reikia kurti. Tada iš Brahmos atsirado Sanaka, Sananda, Sanātana ir Sanat-kumāra, po to – Rudra bei septyni išminčiai; šitaip Aukščiausiojo Dievo Asmens energija pagimdė visus brahmanus ir kṣatriyus. Brahmā vadinamas Pitāmaha, seneliu, o Kṛṣṇa – Prapitāmaha, senelio tėvu. Taip teigiama vienuoliktame „Bhagavad-gītos“ skyriuje (11.39).