LT/BG 11.53

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 53

नाहं वेदैर्न तपसा न दानेन न चेज्यया ।
शक्य एवंविधो द्रष्टुं दृष्टवानसि मां यथा ॥५३॥
nāhaṁ vedair na tapasā
na dānena na cejyayā
śakya evaṁ-vidho draṣṭuṁ
dṛṣṭavān asi māṁ yathā

Pažodinis vertimas

na — niekada; aham — Aš; vedaiḥ — Vedų studijavimu; na — niekada; tapasā — rūsčiomis askezėmis; na — niekada; dānena — labdara; na — niekada; ca — taip pat; ijyayā — garbinimu; śakyaḥ — įmanoma; evam-vidhaḥ — kaip šį; draṣṭum — regėti; dṛṣṭavān — regintis; asi — tu esi; mām — Mane; yathā — kaip.

Vertimas

Pavidalo, kurį dabar regi transcendentinėmis akimis, neįmanoma suvokti vien studijuojant Vedas ar atliekant rūsčias askezes, teikiant labdarą ar garbinimu. Tai ne tos priemonės, kurios padėtų išvysti Mane tokį, koks Aš esu.

Komentaras

Savo tėvams Devakī ir Vasudevai Kṛṣṇa iš pradžių pasirodė keturrankis, o po to atsimainė į dvirankį pavidalą. Atsimainymo paslaptį itin sunku suprasti ateistams ir tiems, kurie neatlieka pasiaukojimo tarnystės. Eruditai, kurie išstudijavo Vedų raštus, pasitelkę gramatikos metodą arba grynai iš akademinio susidomėjimo, nepajėgs suprasti Kṛṣṇos. Jo nesuvokia ir tie, kurie garbina Jį tik parodomai, lankydami šventyklą. Nors jie ir lanko šventyklas, tačiau suvokti Kṛṣṇos tokio, koks Jis yra, negali. Kitame posme Kṛṣṇa aiškina, kad Jį pažinti galima tiktai pasiaukojimo tarnystės būdu.