LT/BG 12.11

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 11

अथैतदप्यशक्तोऽसि कर्तुं मद्योगमाश्रितः ।
सर्वकर्मफलत्यागं ततः कुरु यतात्मवान् ॥११॥
athaitad apy aśakto ’si
kartuṁ mad-yogam āśritaḥ
sarva-karma-phala-tyāgaṁ
tataḥ kuru yatātmavān

Pažodinis vertimas

atha — jeigu net; etat — tai; api — taip pat; aśaktaḥ — nepajėgus; asi — tu esi; kartum — atlikti; mat — Man; yogam — pasiaukojimo tarnystėje; āśritaḥ — radęs prieglobstį; sarva-karma — visos veiklos; phala — rezultatų; tyāgam — atsižadėjimą; tataḥ — tada; kuru — atlik; yata-ātma-vān — radęs atsparą savyje.

Vertimas

Tačiau jei tu nepajėgi dirbti Man su tokia sąmone, tada pasistenk veikti atsisakydamas visų savo darbo rezultatų ir atrask atsparą savyje.

Komentaras

Gali atsitikti taip, kad dėl socialinių, šeimyninių, religinių išskaičiavimų ar dėl kitų kliūčių žmogus negali prisidėti prie Kṛṣṇos sąmonės veiklos. Tam, kuris tiesiogiai užsiima Kṛṣṇos sąmonės veikla, gali nepritarti šeimos nariai ar gali iškilti kitų sunkumų. Susidūrus su šiomis kliūtimis, patariama savo veiklos rezultatus aukoti kokiam nors kilniam tikslui. Tokį kelią siūlo Vedų taisyklės. Vedos plačiai aprašo aukas ir specialias puṇyos funkcijas, arba tam tikrą veiklą, kurioje gali būti panaudoti ankstesnės veiklos rezultatai. Taip žingsnis po žingsnio pasiekiamas žinojimo būvis. Pasitaiko, kad žmogus, net nesidomintis Kṛṣṇos sąmonės veikla, šelpia ligoninę ar kitą visuomeninę įstaigą, atsisako savo sunkaus darbo vaisių. Vedos irgi pataria taip elgtis, nes atsisakant darbo vaisių palengva apsivalo protas, o apvalytam protui tampa suprantama Kṛṣṇos sąmonė. Žinoma, Kṛṣṇos sąmonė yra nepriklausoma nuo kitos patirties, nes ji pati apvalo protą. Tačiau, jei priimdamas Kṛṣṇos sąmonę žmogus susiduria su kliūtimis, jis gali pamėginti atsisakyti savo veiklos rezultatų. Šiuo požiūriu tarnystė visuomenei, bendrijai, tautai, pasiaukojimas savo kraštui etc. – visai priimtini, nes gali išaušti diena, kai žmogus pasieks tyros pasiaukojimo tarnystės Aukščiausiajam Viešpačiui lygį. „Bhagavad-gītoje“ (18.46) sutiksime tokius žodžius: yataḥ pravṛttir bhūtānām – jei žmogus nusprendžia kažką paaukoti aukščiausiam reikalui, tai net nežinodamas, kad aukščiausias reikalas – Kṛṣṇa, aukodamas jis ilgainiui suvoks tai.