LT/BG 12.17

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 17

यो न हृष्यति न द्वेष्टि न शोचति न काङ्क्षति ।
शुभाशुभपरित्यागी भक्तिमान्यः स मे प्रियः ॥१७॥
yo na hṛṣyati na dveṣṭi
na śocati na kāṅkṣati
śubhāśubha-parityāgī
bhaktimān yaḥ sa me priyaḥ

Pažodinis vertimas

yaḥ — tas, kuris; na — niekada; hṛṣyati — džiūgauja; na — niekada; dveṣṭi — liūdi; na — niekada; śocati — dejuoja; na — niekada; kāṅkṣati — trokšta; śubha — palankaus; aśubha — ir nepalankaus; parityāgī — atsižadėjęs; bhakti-mān — bhaktas; yaḥ — tas, kuris; saḥ — jis yra; me — Man; priyaḥ — brangus.

Vertimas

Toks bhaktas, kuris nei džiūgauja, nei liūdi, kuris dėl nieko nedejuoja ir nieko netrokšta, kuris atsižada ir palankių, ir nepalankių dalykų, yra labai brangus Man.

Komentaras

Tiek gavęs, tiek praradęs ką nors materialaus, tyras bhaktas nei džiūgauja, nei sielvartauja. Jis ne itin trokšta turėti sūnų ar mokinį, ir jeigu jų neturi, nesikremta. Jis nesisieloja, jeigu praranda tai, kas jam brangu, ir neliūdi, jei negauna to, ko nori. Jis transcendentalus visai palankiai ir nepalankiai, nuodėmingai veiklai. Jis pasiryžęs susidurti su bet kokiais pavojais – kad tik patenkintų Aukščiausiąjį Viešpatį. Niekas negali sukliudyti jam atlikti pasiaukojimo tarnystę. Toks bhaktas labai brangus Kṛṣṇai.