LT/BG 13.26

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 26

अन्ये त्वेवमजानन्तः श्रुत्वान्येभ्य उपासते ।
तेऽपि चातितरन्त्येव मृत्युं श्रुतिपरायणाः ॥२६॥
anye tv evam ajānantaḥ
śrutvānyebhya upāsate
te ’pi cātitaranty eva
mṛtyuṁ śruti-parāyaṇāḥ

Pažodinis vertimas

anye — kiti; tu — tačiau; evam — taip; ajānantaḥ — neturintys dvasinių žinių; śrutvā — klausydami; anyebhyaḥ — kitų; upāsate — ima garbinti; te — jie; api — taip pat; ca — ir; atitaranti — peržengia; eva — tikrai; mṛtyum — mirties kelią; śruti-parāyaṇāḥ — linkę įsiklausyti.

Vertimas

Yra ir tokių, kurie net neturėdami dvasinių žinių, ima garbinti Aukščiausiąjį Asmenį, išgirdę apie Jį iš kitų. Jie irgi ištrūksta iš gimimo ir mirties rato, nes yra linkę įsiklausyti, ką kalba autoritetai.

Komentaras

Šis posmas tiesiogiai liečia šiuolaikinę visuomenę, nes iš esmės ji nesudaro sąlygų dvasiniam švietimui. Kai kas iš pažiūros gali pasirodyti esąs ateistas, agnostikas ar filosofas, bet iš tikrųjų filosofijos žinių jis neturi. Tačiau paprastas, geros širdies žmogus gali tobulėti klausydamasis apie Aukščiausiąjį Viešpatį. Tas klausymosi metodas labai svarbus. Viešpats Caitanya, skelbęs Kṛṣṇos sąmonę šiuolaikiniam pasauliui, pabrėžė šio metodo svarbą, nes eilinis žmogus gali tobulėti klausydamasis, ką sako autoritetingi šaltiniai; ypač sparčiai jis tobulėja, pasak Viešpaties Caitanyos, jei klausosi transcendentinių virpesių: Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Krṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare. Todėl posmas ir teigia, kad visiems žmonėms derėtų pasinaudoti proga išgirsti, ką apie Dievą sako save suvokusios sielos, ir žodis po žodžio jiems viskas atsiskleis. O tada, be abejonės, jie ims garbinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Viešpats Caitanya sakydavo, kad mūsų laikų žmogui nereikia keisti savo padėties, tačiau būtina atmesti pastangas suvokti Aukščiausiąją Tiesą spekuliatyvių argumentų dėka. Reikia išmokti tarnauti asmenybėms, kurios pažino Aukščiausiąjį Viešpatį. Kam pasisekė rasti tyro bhakto prieglobstį, išgirsti iš jo apie dvasinės savivokos kelią ir sekti jo pėdomis, tas palengva pasieks tyro bhakto lygį. Šiame posme ypač rekomenduojamas klausymosi metodas, ir tai labai teisinga. Nors dažnai eilinis žmogus ir neturi tokių sugebėjimų, kaip tariamieji filosofai, tačiau jeigu jis su tikėjimu klausysis autoritetingo asmens, galės ištrūkti iš materialios būties ir sugrįžti namo, atgal pas Dievą.