LT/BG 18.76

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 76

राजन्संस्मृत्य संस्मृत्य संवादमिममद्भुतम् ।
केशवार्जुनयोः पुण्यं हृष्यामि च मुहुर्मुहुः ॥७६॥
rājan saṁsmṛtya saṁsmṛtya
saṁvādam imam adbhutam
keśavārjunayoḥ puṇyaṁ
hṛṣyāmi ca muhur muhuḥ

Pažodinis vertimas

rājan — o valdove; saṁsmṛtya — prisimindamas; saṁsmṛtya — ir prisimindamas; saṁvādam — pokalbį; imam — tą; adbhutam — nuostabų; keśava — Viešpaties Kṛṣṇos; arjunayoḥ — ir Arjunos; puṇyam — doringą; hṛṣyāmi — aš patiriu malonumą; ca — taip pat; muhuḥ muhuḥ — kaskart iš naujo.

Vertimas

O valdove, koks džiaugsmas užlieja mane kaskart, kai atsimenu šį nuostabų šventą Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbį, – aš visas imu virpėti.

Komentaras

„Bhagavad-gītos“ suvokimo procesas yra toks transcendentalus, kad kiekvienas, susipažinęs su Kṛṣṇos ir Arjunos pokalbio turiniu, tampa teisuoliu ir nebegali to pokalbio užmiršti. Tokia yra dvasinio gyvenimo transcendentinė situacija. Kitaip sakant, tas, kuris girdi Gītą iš teisingo šaltinio, tiesiogiai iš Kṛṣṇos, įgyja visišką Kṛṣṇos sąmonę. Įsisąmoninęs Kṛṣṇą žmogus kuo toliau tuo labiau prašviesėja ir gyvena su džiugiu virpuliu, kurį patiria ne kartkartėmis, bet kiekvieną akimirksnį.