LT/BG 2.33

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 33

अथ चेत्त्वमिमं धर्म्यं संग्रामं न करिष्यसि ।
ततः स्वधर्मं कीर्तिं च हित्वा पापमवाप्स्यसि ॥३३॥
atha cet tvam imaṁ dharmyaṁ
saṅgrāmaṁ na kariṣyasi
tataḥ sva-dharmaṁ kīrtiṁ ca
hitvā pāpam avāpsyasi

Pažodinis vertimas

atha —todėl; cet —jeigu; tvam —tu; imam —šią; dharmyam —kaip religinę pareigą; saṅgrāmam —kovą; na —ne; kariṣyasi —atliksi; tataḥ —tuomet; sva-dharmam —savo religinės pareigos; kīrtim —garbės; ca —taip pat; hitvā —netekęs; pāpam —atoveikį už nuodėmes; ' avāpsyasi —gausi.

Vertimas

O jeigu tu nevykdysi savo religinės pareigos – nesikausi, tuomet dėl pareigos nepaisymo tikrai užsitrauksi nuodėmę ir sutepsi kario garbę.

Komentaras

Arjuna buvo garsus karys, o šlovę jis pelnė nugalėjęs daugelį didžiųjų pusdievių, net ir patį Viešpatį Śivą. Susikovęs su Viešpačiu Śiva, kuris persirengė medžiotoju, ir jį įveikęs, Arjuna suteikė malonumą Viešpačiui. Todėl gavo dovanų ginklą, kuris vadinasi pāśupata-astra. Visi žinojo, jog Arjuna – didis karys. Pats Droṇācārya palaimino jį ir apdovanojo ypatingu ginklu, kuriuo karys galėjo nukauti net ir savo mokytoją. Taigi daugelis didvyrių ir jo įtėvis dangaus karalius Indra įvertino jo sugebėjimą kautis. Tačiau jeigu Arjuna pasitrauktų iš kautynių lauko, jis ne tik neįvykdytų jam skirtos pareigos, bet prarastų šlovę bei gerą vardą ir tiesiu keliu keliautų į pragarą. Kitaip sakant, jis eitų į pragarą ne dėl to, kad dalyvavo kautynėse, bet todėl, kad jų vengė.