LT/BG 2.40

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 40

नेहाभिक्रमनाशोऽस्ति प्रत्यवायो न विद्यते ।
स्वल्पमप्यस्य धर्मस्य त्रायते महतो भयात् ॥४०॥
nehābhikrama-nāśo ’sti
pratyavāyo na vidyate
sv-alpam apy asya dharmasya
trāyate mahato bhayāt

Pažodinis vertimas

na —nėra; iha —šioje yogoje; abhikrama —stengiantis; nāśaḥ —praradimo; asti —yra; pratyavāyaḥ —sumažėjimo; na —niekada; vidyate —yra; su-alpam —truputis; api —nors; asya —šios; dharmasya —pareigos; trāyate —išvaduoja; mahataḥ —iš didžiausio; bhayāt —pavojaus.

Vertimas

Tos pastangos nieko neatima ir nesumažina, ir net mažas žingsnelis šiame kelyje apsaugos nuo pačios didžiausios baimės.

Komentaras

Kṛṣṇos sąmonės veikla, ar veiksmai Kṛṣṇos labui, nelaukiant juslinio pasitenkinimo – aukščiausia transcendentinė veikla. Net darant pačius pirmuosius tokios veiklos žingsnius nesusiduriama su kliūtimis, ir net pačios menkiausios pastangos niekada nepražūva. Bet kokį materialiu lygiu pradėtą darbą reikia užbaigti, antraip visos pastangos nueis perniek. O kiekvienas darbas, kuriuo siekiama patenkinti Kṛṣṇą, turi amžinus rezultatus, net jeigu jis neužbaigtas. Tokį darbą atliekantysis ničnieko nepraranda, net jeigu savo darbo ir neužbaigia. Jeigu veikla su Kṛṣṇos sąmone tesudaro vieną procentą, jos rezultatai neprapuls, ir kitą kartą darbas vėl bus pradėtas nuo to, kas pasiekta; tuo tarpu materiali veikla be šimtaprocentinio pasisekimo neatneša jokios naudos. Pavyzdžiui, Ajāmila savo pareigas Kṛṣṇos sąmonės srityje vykdė gana menkai, tačiau Viešpaties malone jis galų gale pasiekė šimtaprocentinį rezultatą. „Śrīmad- Bhāgavatam“ (1.5.17) šiuo atveju pateikiamas puikus posmas:

tyaktvā sva-dharmaṁ caraṇāmbujaṁ harer
bhajann apakvo ‘tha patet tato yadi
yatra kva vābhadram abhūd amuṣya kiṁ
ko vārtha āpto ‘bhajatāṁ sva-dharmataḥ

„Jeigu kas nors atsisako jam nustatytų pareigų ir veikia su Kṛṣṇos sąmone, tačiau suklumpa nebaigęs tos veiklos – ką gi jis praranda? Ir ką jis laimi, net tobuliausiai atlikdamas savo materialią veiklą?“ Arba anot krikščionių: kokia nauda žmogui, jeigu jis laimės visą pasaulį, bet praras savo amžinąją sielą?

Materiali veikla ir jos rezultatai išnyksta drauge su kūnu. Tačiau Kṛṣṇos sąmonės veikla suteiks galimybę sugrįžti į Kṛṣṇos sąmonę net ir po to, kai jis paliks kūną. Jis būtinai gaus galimybę kitą gyvenimą vėl gimti žmogumi aukštos kultūros brahmano arba turtingų aristokratų šeimoje, ir toks gimimas jam suteiks galimybę toliau tobulėti. Tuo unikali Kṛṣṇos sąmonės veikla.