LT/BG 3.17

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 17

यस्त्वात्मरतिरेव स्यादात्मतृप्तश्च मानवः ।
आत्मन्येव च सन्तुष्टस्तस्य कार्यं न विद्यते ॥१७॥
yas tv ātma-ratir eva syād
ātma-tṛptaś ca mānavaḥ
ātmany eva ca santuṣṭas
tasya kāryaṁ na vidyate

Pažodinis vertimas

yaḥ — tas, kuris; tu — bet; ātma-ratiḥ — semdamasis malonumo savajame „aš“; eva — tikrai; syāt — lieka; ātma-tṛptaḥ — dvasiškai nušvitęs; ca — ir; mānavaḥ — žmogus; ātmani — savyje; eva — tiktai; ca — ir; santuṣṭaḥ — visiškai patenkintas; tasya — jo; kāryam — pareiga; na — ne; vidyate — egzistuoja.

Vertimas

O tas žmogus, kuris semiasi malonumo savajame „aš“, kurio gyvenimas skirtas suvokti save, kuris tik savyje randa pasitenkinimą, savyje junta pilnatvę – tas neturi jokių pareigų.

Komentaras

Tam, kuris visiškai įsisąmonino Kṛṣṇą ir yra visiškai patenkintas savo Kṛṣṇos sąmonės darbais, nebereikia atlikti kitų pareigų. Dėl to, kad jis įsisąmonino Kṛṣṇą, jo širdis akimirksniu apsivalo nuo nedorybių – pasiekiamas rezultatas, kurį suteikia tūkstančiai tūkstančių yajñų. Taip išgryninęs sąmonę žmogus puikiai suvokia savo amžinąjį ryšį su Aukščiausiuoju. Viešpaties malone jo priedermė savaime išaiškėja, todėl jam atkrinta pareiga vykdyti Vedų paliepimus. Toks Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus nebesidomi materialia veikla, jo netraukia vynas, moterys bei kitos materialios pagundos.