LT/BG 3.19

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 19

तस्मादसक्तः सततं कार्यं कर्म समाचर ।
असक्तो ह्याचरन्कर्म परमाप्नोति पूरुषः ॥१९॥
tasmād asaktaḥ satataṁ
kāryaṁ karma samācara
asakto hy ācaran karma
param āpnoti pūruṣaḥ

Pažodinis vertimas

tasmāt — todėl; asaktaḥ — be prisirišimo; satatam — nuolat; kāryam — kaip pareigą; karma — darbą; samācara — atlieka; asaktaḥ — neprisirišęs; hi — tikrai; ācaran — atlikdamas; karma — darbą; param — Aukščiausiąjį; āpnoti — pasiekia; pūruṣaḥ — žmogus.

Vertimas

Todėl žmogus turi veikti iš pareigos, netrokšdamas savo veiklos vaisių, nes be potraukio veikiant pasiekiamas Aukščiausiasis.

Komentaras

Bhaktams Aukščiausiasis – tai Dievo Asmuo, o impersonalistams – išsivadavimas. Todėl žmogus, dirbantis Kṛṣṇai, t.y. įsisąmoninęs Kṛṣṇą, turintis tinkamą vadovą ir neprisirišęs prie darbo rezultatų, iš tiesų artėja prie aukščiausio gyvenimo tikslo. Arjunai buvo liepta kautis Kurukṣetros mūšyje vardan Kṛṣṇos, nes to pageidavo Kṛṣṇa. Būti geru, prievartos nenaudojančiu žmogumi – irgi asmeninis prisirišimas, o veikti Aukščiausiojo vardu – tai veikti neprisirišant prie rezultatų. Toks veiksmas tobuliausias, jį rekomenduoja Aukščiausiasis Dievo Asmuo, Śrī Kṛṣṇa.

Vedų ritualai, pavyzdžiui, nurodyti aukojimai, atliekami siekiant išgryninti nedorą veiklą, kurios sfera buvo juslinis pasitenkinimas. Tačiau veikla su Kṛṣṇos sąmone transcendentiška ir gerų, ir blogų darbų atoveikiui. Žmogus, įsisąmoninęs Kṛṣṇą, neturi potraukio veiklos rezultatams ir veikia tiktai vardan Kṛṣṇos. Jo veikla labai įvairiapusiška, bet jis visiškai prie jos neprisiriša.