LT/BG 4.24
Tekstas 24
- ब्रह्मार्पणं ब्रह्म हविर्ब्रह्माग्नौ ब्रह्मणा हुतम् ।
- ब्रह्मैव तेन गन्तव्यं ब्रह्मकर्मसमाधिना ॥२४॥
- brahmārpaṇaṁ brahma havir
- brahmāgnau brahmaṇā hutam
- brahmaiva tena gantavyaṁ
- brahma-karma-samādhinā
Pažodinis vertimas
brahma — dvasinės prigimties; arpaṇam — indėlis; brahma — Aukščiausiasis; haviḥ — sviestas; brahma — dvasinėje; agnau — aukuro ugnyje; brahmaṇā — dvasinės sielos; hutam — paaukotas; brahma — dvasinė karalystė; eva — tikrai; tena — jo; gantavyam — bus pasiekta; brahma — dvasinėje; karma — veikloje; samādhinā — visiškai pasinėrus.
Vertimas
Visiškai paniręs į Kṛṣṇos sąmonę žmogus būtinai eis į dvasinę karalystę, nes jis visiškai atsideda dvasinei veiklai, kurioje ir aukojimas yra absoliutus, ir tai, kas aukojama, yra tokios pat dvasinės prigimties.
Komentaras
Posmas teigia, kad Kṛṣṇos sąmonės veikla galų gale atves į dvasinį tikslą. Kṛṣṇos sąmonės praktikos metu atliekami įvairūs veiksmai, kurie bus apibūdinti tolesniuose posmuose. Dabar kalbama apie patį Kṛṣṇos sąmonės principą. Sąlygota siela, panirusi į materijos nešvarybes, priversta veikti materialioje aplinkoje, bet jai vis dėlto būtina iš jos ištrūkti. Kṛṣṇos sąmonė – toks metodas, kurio pagalba sąlygotoji siela gali ištrūkti iš materialios aplinkos. Pavyzdžiui, ligonį, susirgusį žarnyno liga dėl piktnaudžiavimo pieno produktais, galima pagydyti vėlgi pieno produktu – rūgpieniu. Šis Gītos posmas teigia, kad materijos užvaldytą sąlygotą sielą galima pagydyti Kṛṣṇos sąmone. Paprastai šis metodas vadinasi yajña, ar veikla (auka), kurios vienintelis tikslas – patenkinti Viṣṇu, arba Kṛṣṇą. Kuo daugiau materialiame pasaulyje veikiama įsisąmoninus Kṛṣṇą, t.y. tik vardan Viṣṇu, tuo dvasingesnė tampa aplinka – visiško įsiliejimo į transcendenciją dėka. Žodis brahma (Brahmanas) reiškia „dvasinis“. Viešpats yra dvasinis, o Jo transcendentinio kūno spinduliai vadinasi brahmajyoti – dvasinis spindėjimas. Visa, kas egzistuoja, skendi brahmajyoti, tačiau kai jyoti aptraukia iliuzija (māyā), ar juslinis pasitenkinimas, jis vadinamas materialiu. Kṛṣṇos sąmonė iš karto nutraukia šitą materialų šydą; todėl auka Kṛṣṇos sąmonės labui, tos aukos arba duoklės vartotojas, vartojimo procesas, aukotojas bei rezultatas – visa tai drauge paėmus ir yra Brahmanas, arba Absoliuti Tiesa. Materija vadinama māyos skraiste aptraukta Absoliuti Tiesa. Kai materija panaudojama Absoliučios Tiesos labui, ji atgauna savo dvasinę kokybę. Kṛṣṇos sąmonė – iliuzinės sąmonės atsivertimo į Brahmaną, Aukščiausiąjį, procesas. Tokia proto būsena, kai visos mintys sutelktos į Kṛṣṇą, vadinama samādhi – transu. Visa, kas daroma su tokia transcendentine sąmone, vadinasi yajña – auka Absoliutui. Tokį dvasinės sąmonės būvį pasiekęs aukotojas, auka, vartojimo procesas, žynys atnašaujantis auką arba vadovaujantysis aukos atnašavimui ir rezultatas, t.y. galutinis pasiekimas – visa tai tampa viena Absoliute, Aukščiausiajame Brahmane. Toks yra Kṛṣṇos sąmonės metodas.