LT/BG 5.23

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 23

शक्नोतीहैव यः सोढुं प्राक्शरीरविमोक्षणात् ।
कामक्रोधोद्भवं वेगं स युक्तः स सुखी नरः ॥२३॥
śaknotīhaiva yaḥ soḍhuṁ
prāk śarīra-vimokṣaṇāt
kāma-krodhodbhavaṁ vegaṁ
sa yuktaḥ sa sukhī naraḥ

Pažodinis vertimas

śaknoti — sugeba; iha eva — šiame kūne; yaḥ — tas, kuris; soḍhum — iškęsti; prāk — prieš; śarīra — kūną; vimokṣaṇāt — palikdamas; kāma — troškimus; krodha — ir pyktį; udbhavam — kilusius iš; vegam — paskatų; saḥ — jis; yuktaḥ — transe; saḥ — jis; sukhī — laimingas; naraḥ — žmogus.

Vertimas

Jeigu dar būdamas šiame kūne žmogus sugeba iškęsti materialių juslių poreikius ir pažaboti savo troškimų bei pykčio jėgą, jis gyvena teisingai ir jau šiame pasaulyje yra laimingas.

Komentaras

Norint daryti nuolatinę pažangą savęs pažinimo kelyje, reikia stengtis kontroliuoti materialių juslių poreikius, t.y. poreikį kalbėti, pykti, taip pat proto, skrandžio, lytinių organų ir liežuvio poreikius. Tas, kuris sugeba kontroliuoti visų juslių poreikius vadinamas gosvāmiu, arba svāmiu. Gosvāmiai gyvena griežtai apribotą gyvenimą ir pilnai kontroliuoja juslių poreikius. Nepatenkinti materialūs troškimai sukursto pyktį, ir tuomet pykčiu užsiplieskia protas, akys ir krūtinė. Todėl reikia mokytis susitvardyti dar prieš paliekant šį materialųjį kūną. Tas, kuris sugeba susitvardyti, jau pažino save, todėl yra laimingas. Transcendentalisto pareiga – visomis jėgomis stengtis suvaldyti troškimus bei pyktį.