LT/BG 5.8-9
Tekstai 8-9
- नैव किञ्चित्करोमीति युक्तो मन्येत तत्त्ववित् ।
- पश्यञ्शृण्वन्स्पृशञ्जिघ्रन्नश्नन्गच्छन्स्वपञ्श्वसन् ॥८॥
- प्रलपन्विसृजन्गृह्णन्नुन्मिषन्निमिषन्नपि ।
- इन्द्रियाणीन्द्रियार्थेषु वर्तन्त इति धारयन् ॥९॥
- naiva kiñcit karomīti
- yukto manyeta tattva-vit
- paśyañ śṛṇvan spṛśañ jighrann
- aśnan gacchan svapañ śvasan
- pralapan visṛjan gṛhṇann
- unmiṣan nimiṣann api
- indriyāṇīndriyārtheṣu
- vartanta iti dhārayan
Pažodinis vertimas
na — niekada; eva — tikrai; kiñcit — ką nors; karomi — aš darau; iti — taip; yuktaḥ — paniręs į dievišką sąmonę; manyeta — galvoja; tattva-vit — kas žino tiesą; paśyan — regėdamas; śṛṇvan — girdėdamas; spṛśan — lytėdamas; jighran — uosdamas; aśnan — valgydamas; gacchan — eidamas; svapan — sapnuodamas; śvasan — kvėpuodamas; pralapan — kalbėdamas; visṛjan — tuštindamasis; gṛhṇan — priimdamas; unmiṣan — atsimerkdamas; nimiṣan — užsimerkdamas; api — nepaisant; indriyāṇi — juslės; indriya-artheṣu — jusliniu pasitenkinimu; vartante — tegul jos būna užimtos; iti — taip; dhārayan — galvodamas.
Vertimas
Dieviškos sąmonės žmogus, nors jis mato, girdi, liečia, uodžia, valgo, juda, miega ir kvėpuoja, visada vidujai supranta, kad iš tiesų ničnieko neveikia, nes kalbėdamas, tuštindamasis ar pasisotindamas, atsimerkdamas ar užsimerkdamas, jis žino, kad tai tik materialios juslės sąveikauja su savo objektais, o pats jis yra nuošalyje.
Komentaras
Kṛṣṇą įsisąmoninusio žmogaus būtis tyra, ir jis neturi nieko bendra su veikla, kurią skatina penkios tiesioginės ir antraeilės priežastys: veikėjas, pats darbas, situacija, pastangos bei pasisekimas – nes jis su meile transcendentiškai tarnauja Kṛṣṇai. Nors gali atrodyti, kad jis veikia kūnu bei juslėmis, tačiau visad suvokia veikiąs dvasiškai, suvokia, jog tokia tikroji jo padėtis. Žmogaus su materialia sąmone juslės padeda jusliškai pasitenkinti, tačiau, veikiant su Kṛṣṇos sąmone, juslės tenkina Kṛṣṇos jausmus. Todėl Kṛṣṇą įsisąmoninęs žmogus visada laisvas, nors atrodo, kad yra įsitraukęs į veiklą, susijusią su jusliniais dalykais. Rega ir klausa – tai pažinimo juslių funkcija, tuo tarpu judėjimas, kalba, tuštinimasis etc., yra vykdomųjų organų funkcija. Tačiau Kṛṣṇos sąmonės žmogui juslių veikla neturi įtakos. Jis supranta esąs amžinas Kṛṣṇos tarnas ir negali atlikti jokio veiksmo, kuris nebūtų skirtas Viešpačiui.