LT/BG 8.6

Śrī Śrīmad A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupāda


Tekstas 6

यं यं वापि स्मरन्भावं त्यजत्यन्ते कलेवरम् ।
तं तमेवैति कौन्तेय सदा तद्भावभावितः ॥६॥
yaṁ yaṁ vāpi smaran bhāvaṁ
tyajaty ante kalevaram
taṁ tam evaiti kaunteya
sadā tad-bhāva-bhāvitaḥ

Pažodinis vertimas

yam yam — kokią tik; vā api — išvis; smaran — atmindamas; bhāvam — būseną; tyajati — palieka; ante — gale; kalevaram — šį kūną; tam tam — panašią; eva — tikrai; eti — gauna; kaunteya — o Kuntī sūnau; sadā — visada; tat — tą; bhāva — būties būseną; bhāvitaḥ — atmindamas.

Vertimas

Kokią būseną atsimins paliekantis kūną žmogus, o Kuntī sūnau, į tokią būtinai ir pateks.

Komentaras

Čia aiškinama, kaip lemiamą mirties akimirką kinta žmogaus būtis. Žmogus, kuris gyvenimo pabaigoje palieka savo kūną galvodamas apie Kṛṣṇą, pasiekia transcendentinę Aukščiausiojo Viešpaties gamtą. Netiesa, jog tas, kuris galvoja ne apie Kṛṣṇą, irgi pasiekia tyrą transcendentinį būvį. Tai reikia labai gerai įsidėmėti. Kaip mirties metu išlaikyti tinkamą proto būklę? Mahārāja Bharata buvo didi asmenybė, tačiau mirties akimirką galvojo apie elnią, ir kitą gyvenimą gavo elnio kūną. Būdamas elniu Mahārāja Bharata prisiminė savo ankstesnį gyvenimą, tačiau elnio kūno jau negalėjo atsikratyti. Žinoma, mūsų mintys, susikaupusios per visą gyvenimą, lems tai, apie ką mes mąstysime mirties akimirką – taigi šiame gyvenime kuriame sau kitą. Jei dabar žmogus gyvena valdomas dorybės guṇos, nuolatos galvoja apie Kṛṣṇą, tai ir prieš mirtį Jį atsimins. Tatai padės jam persikelti į transcendentinę Kṛṣṇos būtį. Jei žmogus pasinėręs į transcendentinę tarnystę Kṛṣṇai, kitas jo kūnas bus transcendentinis (dvasinis), o ne materialus. Todėl kartoti Hare Kṛṣṇa, Hare Kṛṣṇa, Kṛṣṇa Kṛṣṇa, Hare Hare/ Hare Rāma, Hare Rāma, Rāma Rāma, Hare Hare yra geriausias būdas sėkmingai pakeisti būties būvį gyvenimo pabaigoje.