LT/Prabhupada 0002 - Bepročių civilizacija



Lecture on SB 6.1.49 -- New Orleans Farm, August 1, 1975

Harikeśa: Vertimas ... "Kaip žmogus sapne, miegant, elgiasi atitinkamai pagal kūną , kuris apsireiškė sapne, ar suvokia kūną, kaip save patį, lygiai taip, jis tapatina esamą kūną su savimi, kuris buvo įgytas dėl ankstesnio religingo ar nereligingo gyvenimo, ir negali žinoti apie savo praeities ar tolimesnį gyvenimą."

Prabhupāda:

yathājñas tamasā (yukta)
upāste vyaktam eva hi
na veda pūrvam aparaṁ
naṣṭa-janma-smṛtis tathā
(SB 6.1.49)

Tokia yra mūsų padėtis. Tokia yra mūsų mokslo pažanga, kad mes nežinome "Kas aš buvau prieš šį gyvenimą ir kuo tapsiu kitame gyvenime? " Gyvenimas yra tęsinys. Tai yra dvasinis žinojimas. Tačiau jie nežino, taip pat, net kad gyvenimas tęsinys. Jie galvoja: "Šį gyvenimą gavau atsitiktinai ir jis baigsis po mirties. Nekyla klausimas apie praeitį dabartį ar ateitį. Leiskite mums mėgautis." Tai vadinama - neišmanymas - tamasā, neatsakingas gyvenimas.

Taigi ajñaḥ. Ajñaḥ reiškia tas, kuris neturi žinojimo. O kas neturi žinojimo? Dabar, tamasā. Tie, kurie yra neišmanymo būsenoje Yra trijų rūšių materialios prigimtys, būsenos: sattva, raja, tamás. Sattva-guna reiškia skaidru (aišku), prakāśa. Visai kaip šiuo metu, dangus yra padengtas debesimis, saulės šviesa nėra ryški. Bet virš debesų yra saulė, viskas ryšku. Ir per debesis nėra ryšku. Lygiai taip pat, tie, kurie yra Sattva-gunoje, jiems viskas yra aišku, o tiems, kurie yra Tamo gunoje, viskas yra neišmanymas, ir tie, kurie yra mišinys, jie nei rajo gunoje, nei tamo gunoje, tarp dviejų gunų, vadinami rajo guna. Trys gunos. Tamasā. Taigi juos tiesiog domina šis kūnas, nerūpi kas nutiks, ir neturi žinojimo, kas jis buvo anksčiau. Kitoje vietoje yra aprašyta: nūnaṁ pramattaḥ kurute vikarma (SB 5.5.4). Pramattaḥ, kaip beprotis. Jis nežino kodėl jis tapo išprotėjęs. Jis užmiršo. Ir per savo veiklą jis nežino, kas nutiks vėliau. Pamišėlis.

Taigi ši civilizacija, šiuolaikinė civilizacija, yra kaip ir pamišėlių civilizacija. Jie neturi žiniojimo apie praeitą gyvenimą, nei jie domisi ateinančiu gyvenimu. Nūnaṁ pramattaḥ kurute vikarma (SB 5.5.4). Ir todėl neturėdami žinojimo apie ankstensnį gyvenimą jie pasinėria į nuodėmingą veiklą. Visai kaip šuo. Kodėl jis tapo šunimi, jis nežino, ir kuo jis bus kitą gyvenimą? Taigi šuo savo praeitame gyvenime galėjo būti ministras pirmininkas, bet gavus šuns gyvenimą jis pamiršo. Tai yra dar vienas majos poveikis. Prakṣepātmikā-śakti, āvaraṇātmikā-śakti. Maja turi dvi stiprybes. Jei kažkas dėl savo praeities nuodėmingų veiklų tapo šunimi ir jeigu jis prisimentų, kad "Aš buvau ministras pirmininkas, dabar tapau šunimi" jam būtų neįmanoma gyventi. Todėl maya padengia jo žinojimą. Mṛtyu. Mṛtyu reiškia viską užmiršti. Tai vadinama mṛtyu. Tai mes patiriame kiekvieną dieną ir naktį. Kai naktį sapnuojame skirtingą atmosferą, skirtingą gyvenimą mes pamirštame apie šį kūną, kad " Aš guliu. Mano kūnas guli labai gražiuose apratamentuose, labai nuostabiuose pataluose." Ne. Tarkime, jis slampinėja gatvėje arba jis yra ant kalno. Taigi jis užsiima sapne, jis užsiima.. Kievienas, kuris domisi šiuo kūnu, jis pamiršta praeityje turėtą kūną. Taigi tai yra neišmanymas. Taigi neišmanymas. Kuo labiau pakylame nuo neišmanymo iki žinojimo tuo mūsų gyvenimas sekmingesnis. Ir jeigu mes laikysime save neišmanyme, tai yra nesekmė. Tai griauna gyvenimą.

Taigi mūsų Krišnos sąmonės judėjimas yra skirtas pakelti žmogų nuo neišmanymo iki žinojimo. Tai yra visa vedų literatūros struktūra: išvaduoti žmogų. Bhagavadgitoje Krišna sako apie atsidavusiuosius, ne apie visus: teṣāṁ ahaṁ samuddhartā mṛtyu-saṁsāra-sāgarāt (BG 12.7). Taip pat:

teṣāṁ evānukampārtham
aham ajñāna-jaṁ tamaḥ
nāśayāmy ātma-bhāvastho
jñāna-dīpena bhāsvatā
(BG 10.11)

Specialiai atsidavusiems.. Jis glūdi kiekvieno širdyje, bet atsidavusiajam, kuris bando suvokti Krišną, Jis padeda. Jis padeda. Ne atsidavusieji, jie neturi intetereso... Jie visai, kaip gyvūnai - valgyti, miegoti, seksualinis gyveimas ir gynyba. Jiems niekas nerūpi, suprasti Dievą ar savo santykius su Dievu. Jie galvoja, kad Dievo nėra ir Krišna taip pat sako: " Taip, Dievo nėra. Tu miegi." Todėl yra reikalinga sat-sanga. Ši sat-saṅga, satāṁ prasaṅgāt. Per Bendravimą su atsidavusiais mes pažadiname savo smalsumą apie Dievą. Todėl yra reikalingi centrai. Neveltui mes atidarinėjame tiek daug centrų. Ne. Tai vyksta visos žmonijos labui.