LT/Prabhupada 0246 - To, kuris tampa atsidavusiu Krišnai, kūne pasireiškia visos gerosios savybės
Lecture on BG 2.9 -- London, August 15, 1973
Šis materialus pasaulis, vadinamoji meilė, visuomenė, draugystė ir meilė, viskas priklauso nuo šio juslinio pasitenkinimo, maithunādi, pradedant nuo lytinių santykių. „Yan maithunādi gṛhamedhi-sukhaṁ hi tuccham.“ Kai žmogus išsilaisvina iš šio maithunādi-sukham, jis išlaisvinamas, išlaisvinamas, svāmī, gosvāmī. Kol žmogus prisirišęs prie šio maithunādi, seksualinio impulso, jis nėra nei svamis, nei gosvamis. Svamis reiškia „juslių valdovas.“ Kadangi Krišna - juslių valdovas, kai žmogus tampa Krišnos sąmone, jis taip pat tampa juslių valdovu. Nėra taip, kad juslės turėtų būti sustabdytos. Ne. Jos turėtų būti kontroliuojamos. „Kai reikalinga, turėčiau jomis pasinaudoti; kitu atveju ne.“ Tai - juslių valdovas. „Neturėčiau elgtis skatinamas juslių. Juslės turėtų elgtis pagal mano nurodymus.“ Tai yra svamis.
Todėl Ardžuna vadinamas Gudakeša. Jis yra valdovas taip pat, kai to reikia. Jis nėra bailys, jis - užjaučiantis, nes yra atsidavusysis. Kadangi jis - Krišnos atsidavusysis... Bet kas, kas tampa Krišnos atsidavusiuoju, jo kūne pasireiškia visos gerosios savybės. „Yasyāsti bhaktir bhagavaty akiñcanā sarvair guṇais tatra samāsate surāḥ“ (SB 5.18.12). Visos gerosios savybės. Taigi Ardžuna, jis taip pat... Kitu atveju kaip mes galėtume tapti artimais Krišnos draugais, kol neatsiduriame toje pačioje padėtyje? Draugystė tampa labai stipri, kai abu draugai yra tame pačiame lygyje: tas pats amžius, išsilavinimas, prestižas, grožis. Kuo daugiau panašumų padėtyse, tuo stipresnė draugystė. Taigi Ardžuna taip pat yra tame pačiame lygyje kaip Krišna. Kaip kažkas tampa prezidento, karaliaus ar karalienės draugu. Jis - ne paprastas žmogus, jis turėtų būti toje pačioje padėtyje. Visai kaip gosvamiai. Kai gosvamiai atsisako šeimyninio gyvenimo... Šrinivasa Ačarja tai apibūdino: „Tyaktvā tūrṇam aśeṣa-maṇḍala-pati-śreṇiṁ sadā tucchavat.“ Maṇḍala-pati, dideli lyderiai, maṇḍala-pati. Dideli lyderiai, aristokratai, didieji vyrai. Jis buvo ministras. Kas gali tapti jo draugu, kol pats netapo didžiu? Taigi Rupa Gosvamis atsisakė jų draugystės. Kai tik Rupa Gosvamis ir Sanatana Gosvamis susipažino su Šri Čaitanja Mahaprabhu, kaip mat jie nusprendė: „Turėtume atsistatydinti iš šių ministro pareigų, prisijungti prie Šri Čaitanjos Mahaprabhu ir Jam padėti. Ne padėti, o Jam pasitarnauti. Šri Čaitanjai Mahaprabhu nereikalinga niekeno pagalba. Tačiau jeigu mes bendrausime su Juo ir bandysime Jam pasitarnauti, mūsų gyvenimas taps sėkmingas. Kaip Krišna sako... Krišna atėjo pamokslauti apie Bhagavad Gitą. „Sarva-dharmān parityajya mām ekaṁ śaraṇaṁ“ (BG 18.66). Jo misija buvo tokia: „Šie neišmanėliai tapo daugybės dalykų tarnais: visuomenės, draugystės, meilės, religijos, šio ir to, daugybės dalykų, tautybės, bendruomenės. Šie neišmanėliai turėtų sustabdyti visas šias nesąmoningas veiklas.“ Sarva-dharmān parityajya: „Atmeskite šias nesąmones. Paprasčiausiai atsiduokite Man.“ Tai yra religija. Kitu atveju, kaip Krišna pataria: „sarva-dharmān parityajya“ (BG 18.66), atsisakykite visų religinių sistemų. Jis atėjo - dharma-saṁsthāpanārthāya. Jis atėjo atkurti religijos principų. Dabar Jis sako: „Sarva-dharmān parityajya“, atmeskite viską. Tai reiškia, jog viskas, kas yra be Krišnos, Dievo sąmonės, tėra sukčiaujančios religijos. Tai - ne religijos. Religija reiškia „dharmāṁ tu sākṣat bhagavat-praṇītam“, Aukščiausiojo Viešpaties įsakymas. Jeigu nežinome, kas yra Aukščiausiasis Viešpats, jeigu nežinome, kokie Aukščiausiojo Viešpaties įsakymai, tuomet kur yra religija? Tai ne religija. Tai gali būti vadinama religijos vardu, tačiau tai - sukčiavimas.