LT/Prabhupada 0337 - Nešvaistykite savo laiko rūpindamiesi dėl taip vadinamos laimės ir sielvarto
Lecture on CC Madhya-lila 20.103 -- Washington, D.C., July 8, 1976
Yra daugybė dalykų, dėl kurių turime vargti. Tai vadinama kova už būvį. Netgi modernūs mokslininkai, jie vadina... Tai nėra labai taiki situacija. Tą patį klausimą iškėlė Sanatana Gosvamis - kodėl turėtume kovoti už būvį? Kodėl ne paprastai, taikiai gyventi? Kodėl kai kurie išoriniai elementai priešinasi mums? Noriu būti laimingas, tačiau egzistuoja pasipriešinimas. Tai yra kova už būvį. Turėtume klausti: kodėl? Turime kovoti netgi su muse. Aš paprasčiausiai sėdžiu, nekenkiu musei, tačiau ji mane puola, vargina. Jų yra visa daugybė. Netgi jeigu atsisėdate be jokio įžeidimo... Visai kaip jūs einate per gatvę, nieko neįžeisdami, tačiau iš vieno namo visi šunys pradeda loti: „Kodėl čia ateinate? Kodėl čia ateinate?“ Šiam lojimui nebuvo jokios priežasties, tačiau dėl to, jog tai - šuo, jo reikalas yra klausti: „Kodėl čia ateinate, kodėl čia ateinate?“ Taip pat ir mes neturime laisvės judėti iš vienos vietos į kitą dabartiniu momentu. Yra imigracijos departamentas: „Kodėl atvykstate? Kodėl atvykstate?” Daugybėje vietų mus atsisakė įleisti. Mus atsisakė įleisti išlipusius iš lėktuvo. „Ne, jūs negalite įeiti, eikite atgal.“ Taigi turėjau sugrįžti. Visa daugybė trūkumų. Padaṁ padaṁ yad vipadāṁ na teṣām (SB 10.14.58). Šiame materialiame pasaulyje jūs negalite gyventi labai taikiai. Priešingai. Yra visa daugybė kliūčių. Šastrose sakoma: „Padaṁ padaṁ yad vipadām“, „kiekviename žingsnyje slypi pavojus.“ Ne tik tarp žemesnių gyvūnų, tačiau ir žmonių visuomenėje, gamtoje, kurios negalime kontroliuoti. Taigi šiuo būdu mūsų gyvenimas nėra labai laimingas šiame materialiame pasaulyje, ir mes turėtume pažengti klausdami, kodėl egzistuoja tokia daugybė kliūčių. Tai - žmogaus gyvenimas. Tai - žmogaus gyvenimas.
Taigi kaip reikėtų klausti? Kaip tapti laimingais? Koks yra gyvenimo tikslas? Sanatana Gosvamis... Ne tik Sanatana Gosvamis mums atstovauja. Mes nežinome, nežinome. Per Čaitanjos Mahaprabhu ar jo tarnų malonę žmogus gali būti apšviestas, koks yra gyvenimo tikslas, kodėl egzistuoja kova už būvį, kodėl yra mirtis. Aš nenoriu mirti; kodėl egzistuoja gimimas? Aš nenoriu įžengti į motinos įsčias ir egzistuoti suspaustomis sąlygos tokią daugybę dienų. Aš nenoriu pasenti; tačiau šie dalykai yra stipresni už mane. Todėl mūsų reikalas, tikrasis reikalas, yra surasti, kaip išspręsti šiuos klausimus, o ne derinti ekonominę pažangą. Ekonominė pažanga... Kad ir kas mums lemta, tai ir gausime. Laimė ar nelaimė, mes tai gausime. Visai kaip mes nesiekiame nelaimės, tačiau ji ateina. Ji galingesnė už mus. Taip pat nedidelė laimė, kurią jums lemta pasiekti, ateis. Tai - šastrų patarimas. Nešvaistykite laiko tam, kad dirbtinai gautumėte laimės. Kad ir kaip jums lemta gauti laimės, jūs ją gausite. Kaip ji ateis? „Yathā duḥkham ayatnataḥ.“ Tuo pačiu būdu. Visai kaip jūs nesistengiate dėl nelaimės, tačiau ji ateina. Taip pat jeigu sieksite laimės, gausite tai, kas jums skirta. Taigi nešvaistykite savo laiko besijaudindami dėl šios vadinamosios laimės ir nelaimės. Geriau panaudokite savo vertingą laiką tam, kad suprastumėte, kas yra gyvenimo tikslas, kodėl yra tokia daugybė problemų, kodėl turite kovoti už būvį. Tai yra jūsų reikalas... Tai yra krišnos sąmonės judėjimas, mes skatiname žmones suprasti problemą. Tai nėra sektantiškas judėjimas ar vadinamasis religinis judėjimas. Tai - šviečiamasis kultūrinis judėjimas. Kiekvienas žmogus turi suprasti gyvenimo tikslą. Kiekvienas žmogus turi suprasti, kodėl egzistuoja kova už būvį, ar yra kokių nors priešnuodžių prieš tai, ar koks nors procesas, kuriame galime gyventi taikiai be jokių trukdžių, be jokių... Tai yra dalykai, kurių turėtų būti išmokstama žmogaus gyvenime, ir žmogus turėtų prisiartinti prie... Visai kaip Sanatana Gosvamis - jis buvo ministras, labai išsilavinęs, užėmė puikias pareigas, tačiau jis atėjo pas Čaitanją Mahaprabhu. Mes taip pat turėtume prisiartinti prie Viešpaties Šri Čaitanjos Mahaprabhu arba Jo atstovo, ir atsiduoti. „Tad viddhi praṇipātena.“ (BG 4.34). Kelias nėra pilnas iššūkių, tokių kaip „ar gali parodyti man Dievą?“ Tai yra iššūkiai. Tačiau mes kalbame ne apie šį būdą. Dievas yra visur, tačiau visų pirma paverskite savo akis tokiomis, kurios gali matyti Dievą, tuomet meskite iššūkį: „Ar galite man parodyti Dievą?“ Toks požiūris mūsų neišgelbės. Nuolankumas. „Tad viddhi praṇipātena.“ Tai - šastrų nurodymas. Jeigu norite suprasti mokslą, transcendentinį mokslą, „tad viddhi“ - pasistenkite jį suprasti, tačiau „praṇipātena“, labai nuolankiai. Visai kaip Sanatana Gosvamis paklūsta labai nuolankiai.