LT/Prabhupada 0386 - Gauranga Bolite Habe komentaras 1 dalis
Purport to Bhajahu Re Mana -- The Cooperation of Our Mind
Yāra dhana sampada, sei jāne bhakati-rasa-sāra. Tai - kita daina, kurią parašė Narottama das Ṭhākura, ir jis sako, jog „Tas, kuris priėmė Viešpaties Čaitanjos lotoso pėdas, kitais žodžiais tariant, tas, kurio vienintelis turtas - dvi Viešpaties Čaitanjos pėdos, toks asmuo turėtų žinoti, kokia yra atsidavimo tarnystės esmė.“ Sei jāne bhakati-rasa-sāra. Kokia yra atsidavimo tarnystės prasmė, arba koks yra humoras atsidavimo tarnystėje, gali suprasti tik asmuo, kuris priėmė Viešpaties Čaitanjos pėdas kaip viską, ką jis turi. Idėja yra tokia, jog Viešpats Čaitanja yra Pats Kṛṣṇa, Jis asmeniškai moko gyvąsias būtybes atsidavimo tarnystės. Tiesiogiai. Todėl atsidavimo tarnystės nuostata, kaip mokė Viešpats Čaitanja, yra pati tobuliausia. Negali būti jokių dvejonių. Ekspertas ar meistras moko tarną, kaip reikėtų dirbti. Jeigu kažkas yra inžinierinio darbo meistras ir jis asmeniškai moko asistentą, tas mokymas, nurodymai, yra patys tobuliausi. Taip pat Pats Viešpats Kṛṣṇa per atsidavusiojo vaidmenį moko atsidavimo tarnystės. Todėl Viešpaties Kṛṣṇos nubrėžtas kelias yra labiausiai įvykdomas kelias į atsidavimo tarnystės tobulumą. Sei jāne bhakati rasa sāra. Sāra reiškia „prasmė.“ Tuomet jis sako: „Gaurāṅgera madhuri-līlā, yāra karṇe praveśilā.“ Dabar jis prieina prie Viešpaties Čaitanjos žaidimų. Jis sako: „Viešpaties Čaitanjos žaidimai yra tokie patys transcendentiniai kaip ir Viešpaties Kṛṣṇos. Bhagavad-gītoje pasakyta, jog bet kas, kas gali paprasčiausiai suprasti Kṛṣṇos transcendentinį atsiradimą, išnykimą, veiklą ir darbus, kaipmat tampa tinkamas įžengti į Dievo karalystę. Paprasčiausiai per Kṛṣṇos žaidimų ir darbų, transcendentinių veiklų supratimą. Taip pat ir tas, kuris įžengia į Viešpaties Čaitanjos žaidimus, kaipmat tampa išlaisvinamas nuo visos širdies taršos.
Gaurāṅgera madhuri-līlā, yāra karṇe praveśilā. Karṇe praveśilā reiškia, jog žmogus turi gauti Viešpaties Čaitanjos žinią. Karṇe reiškia „į ausį“. Perduoti žinią per fonetinį suvokimą. Tuomet žmogaus širdis tampa išlaisvinta nuo viso materialaus užteršimo. Tuomet jis sako: „Yei gaurāṅgera nāma laya, tāra haya premodaya.“ Atsidavusieji rūpinasi, kaip vystyti meilę Aukščiausiajam Dievo asmeniui. Narottama dāsa Ṭhākura rekomenduoja paprasčiausiai kartoti Dievo vardus, śrī-kṛṣṇa-caitanya prabhu-nityānanda... Gaurāṅga reiškia, jog su visa atributais. Kai tik kalbame apie gaurāṅgą, turime omeny penkis: Viešpatį Nityānandą, Advaitą, Gadādharą, and Śrīvāsą. Visus kartu.
Taigi „yei gaurāṅgera nāma laya“, bet kas, kas kartoja Dievo vardus, kaipmat išvystys meilę Aukščiausiajam Dievo asmeniui. Yei gaurāṅgera nāma laya, tara haya premodaya, tāre mui jaya bole hari. Narottama dāsa Ṭhākura sako: „Aš aukoju jam visus sveikinimus.“ Tai yra aišku, jog jis išvystė meilę Aukščiausiajam Dievo asmeniui. Tuomet jis sako: „Gaurāṅga-guṇete jhure, nitya-līlā tāre sphure.“ Jeigu žmogus verkia paprasčiausiai klausydamasis apie Caitanyos Mahāprabhu transcendentines savybes, jis kaipmat supranta, kokie meilės ryšiai yra tarp Rādhos ir Kṛṣṇos. Nitya-līlā reiškia žaidimus, arba meilės mainus tarp Rādhos ir Kṛṣṇos. Tai yra amžina. Tai nėra laikina. Mes neturėtume galvoti, jgo Rādhos ir Kṛṣṇos žaidimai, meilės reikalai, yra tokie, kaip jaunų merginų ir vaikinų reikalai, kaip regime šiame materialiame pasaulyje. Tokie meilės romanai visai nėra meilė. Todėl jie skiriasi. Šiandien esu įsimylėjęs kažką, o kitą dieną šis ryšys nutrūksta. Tačiau Rādhā-Kṛṣṇa līlā netokia. Ji yra amžina. Todėl tai yra transcendentalu, nelaikina. Paprasčiausiai tas, kuris yra įsitraukęs į Viešpaties Čaitanjos žaidimus, gali kaipmat suprasti, kokia yra tikroji Rādhā-Kṛṣṇos meilės pozicija. Nitya-līlā tāre sphure. Sei yaya rādhā-mādhava, sei yaya vrajendra-suta pāśa. Paprasčiausiai tai darydamas jis tampa tinkamas įžengti į Kṛṣṇos buveinę. Vrajendra-suta. Vrajendra-suta reiškia Nanda Mahārājos sūnų Vṛndāvane. Jis tikrai bendraus su Kṛṣṇa savo kito gimimo metu.