LT/Prabhupada 0406 - Tas, kuris išmano mokslą apie Krišną, gali būti dvasiniu mokytoju



Discourse on Lord Caitanya Play Between Srila Prabhupada and Hayagriva -- April 5-6, 1967, San Francisco

Prabhupāda: Pirmoji scena bus Vijaya Nṛsiṁha Garh šventyklos lankymas.

Hayagrīva: Vijaya...

Prabhupāda: Vijaya Nṛsiṁha Garh.

Hayagrīva: Aš išsiaiškinsiu tarimą su jūsų pagalba vėliau.

Prabhupāda: Aš tariu: V-i-j-a-y N-r-i-s-i-n-g-a G-a-r-h. Vijaya Nṛsiṁha Garh šventykla. Ji yra šalia šiuolaikinės Visakhapatnam laivų statyklos. Ten yra labai didžiulė Indijos laivų statykla, Visakhapatnam. Anksčiau ji nebuvo vadinama Visakhapatnam. Taigi netoli jos, už penkių mylių nuo tos statyklos, ten ant kalvos yra ta nuostabi šventykla. Taigi, aš manau, kad galėtų būti šventyklos scena ir Caitanyos Mahāprabhu vizitas į ją. O po tos šventyklos, Jis atėjo prie Godavari upės kranto. Visai kaip Gangos upė, kuri yra labai šventa upė, panašiai ten yra kitos, keturios kitos upės. Yamuna, Godavari, Kṛṣṇa, Narmada. Ganga, Yamuna, Godavari, Narmada ir Kṛṣṇa. Šios penkios upės yra laikomos labai šventomis. Taigi, Jis atėjo prie Godavari kranto ir išsimaudė joje. Tuomet Jis atsisėdo nuostabioje vietoje po medžiu ir kartojo Hare Kṛṣṇa Hare Kṛṣṇa. Tuo tarpu Jis pamatė didelę procesiją ateinant ir tai turėtų būti scenarijuje... Toje procesijoje... Anksčiau karaliai ir valdytojai, jie nusimaudydavo Gangoje kartu su savo parafernalija, būriu draugijos, daugybe brāhmaṇų ir visais kitais labdaringais dalykais. Tokiu būdu jie ateidavo nusimaudyti. Taigi, Viešpats Caitanya pamatė, kad kažkas ateina didelėje procesijoje ir Jam buvo papasakota apie Rāmānanda Rāya, Madras provincijos valdytoją. Sārvabhauma Bhaṭṭācārya patarė Jam, kad: "Tu ruošiesi eiti į Pietų Indiją. Tu privalai susitikti su Rāmānanda Rāya. Jis didis atsidavęs." Taigi, kuomet Jis sedėjo Kaveri upės pakrantėje ir Rāmānanda Rāya artėjo su procesija, Jis suprato, kad jis yra Rāmānanda Rāya. Bet kadangi Jis buvo sannyāsis, Jis nesikreipė į jį. Bet Rāmānanda Rāya, jis buvo didis atsidavęs ir jis pamatė nuostabų sannyāsį, jauną sannyāsį sėdintį ir kartojantį Hare Kṛṣṇa. Dažniausiai sannyāsiai nekartoja Hare Kṛṣṇa. Jie "Oṁ, oṁ...". Paprasčiausiai skleidžia oṁ, ne Hare Kṛṣṇa.

Hayagrīva: Ką jūs turite minty sakydamas, kad Jis nesikreipė į jį todėl, kad Pats buvo sannyāsīs?

Prabhupāda: Sannyāsīn, sannyāsīs turi apribojimą, jis neturėtų prašyti išmaldos ar matytis su turtuoliu. Toks yra apribojimas. Paundų, šilingų, pencų moterys ar vyrai.

Hayagrīva: Bet aš galvojau, kad Rāmānanda Rāya buvo atsidavęs.

Prabhupāda: Taip, be abejonės jis buvo atsidavęs, tačiau išoriškai jis buvo valdytojas. Išoriškai. Taigi Caitanya Mahāprabhu nėjo prie jo, bet jis suprato, kad: "Štai puikus sannyāsis." Jis nusileido, parodė pagarbą ir atsisėdo priešais jį. Ir ten įvyko susipažinimas. Ir Viešpats Caitanya pasakė, kad: "Bhaṭṭācārya jau Mane informavo apie tave. Tu esi didis atsidavęs. Taigi aš atėjau pasimatyti su tavimi." Ir tuomet jis atsakė: "Na, koks dar atsidavęs? Aš esu paundų-šilingų žmogus, politikas. Bet Bhaṭṭācārya yra labai maloningas man, nes paprašė Jūsų Šventenybės susitikti su manimi. Taigi, jeigu Tu atėjai, išvaduok mane švelniai iš šios materialios māyos." Taigi, buvo sutartas susitikimo laikas su Rāmānanda Rāya, ir jie abudu vėl susitiko vakare, ir jie diskutavo apie dvasinio gyvenimo pažangą. Viešpats Caitanya klausė jo, o Rāmānanda Rāya atsakinėjo. Žinoma, tai ilga istorija kaip Jis klausinėjo ir kaip atsakinėjo.

Hayagrīva: Rāmānanda Rāya.

Prabhupāda: Taip.

Hayagrīva: Na, ar tai svarbu? Ši susitikimo scena.

Prabhupāda: Susitikimas, susitikimas, ar tu norėtum parodyti jų pokalbį?

Hayagrīva: Na, jeigu tai turi būti perteikta scenoje, tuomet tai yra svarbu. Ar jūs norite, kad aš perteikčiau diskusiją?

Prabhupāda: Scena, kurioje Jis susitinka su Rāmānanda Rāya yra svarbi. Kuomet jis ateina su procesija, tai nuostabus peizažas. Šie dalykai jau yra išbaigti. Dabar, kiek mums žinoma apie pokalbį, pokalbio išvada buvo...

Hayagrīva: Tiesiog pasakykite man trumpas išvadas.

Prabhupāda: Trumpas išvadas. Šioje scenoje Caitanya Mahāprabhu tapo mokiniu. Nevisai mokiniu. Jis klausė, o Rāmānanda Rāya atsakinėjo. Taigi, šios scenos svarba yra ta, kad Caitanya Mahāprabhu neseka formalumu, kad tik sannyāsiai turėtų būti dvasiniais mokytojais. Bet kuris, kas žino Kṛṣṇos mokslą, jis gali tapti dvasiniu mokytoju. O parodyti šį pavyzdį praktiškai, nors Jis buvo sannyāsis ir brāhmaṇas, o Rāmānanda Rāya buvo śūdra ir gṛhastha, šeimos žmogus, vis tik Jis tapo visai kaip mokinys ir klausinėjo Rāmānanda Rāyos. Rāmānanda Rāya šiek tiek susvyravo: "Kaip aš galiu priimti mokytojo padėtį, mokinti sannyāsį?" Tuomet Caitanya Mahāprabhu atsakė: "Ne, ne. Nesidrovėk." Jis pasakė, kad ir kas tu bebūtum ar sannyāsis ar šeimos žmogus, brāhmaṇas ar śūdra, tai nėra svarbu. Bet kuris, kas žino mokslą apie Kṛṣṇą, gali užimti mokytojo vietą. Taigi, tai buvo Jo dovana. Kadangi Indijos visuomenėje priimta laikyti, kad tik brāhmaṇai ir sannyāsiai gali būti dvasiniais mokytojais. Bet Caitanya Mahāprabhu sako: "Ne. Dvasiniu mokytoju gali tapti bet kas, su sąlyga jeigu jis nusimano šiame moksle." O diskusijos išvados buvo kaip pakylėti save iki aukščiausio meilės Dievui tobulumo. O ta meilė Dievui yra aprašyta, ji ypatingai gyvuoja pas Rādhārāṇī. Taigi bhāvoje, tarp Rādhārāṇės savybių. O Rāmānanda Rāya tarp Rādhārāṇės palydovių yra Lalitā-sakhī, jie abu apsikabino ir pradėjo ekstazėje šokti. Tokia bus šios scenos pabaiga. Jie abudu pradėjo šokti ekstazėje.

Hayagrīva: Rāmānanda Rāya.

Prabhupāda: Ir Caitanya Mahāprabhu.

Hayagrīva: Supratau.