LT/Prabhupada 0469 - Pergalė ar pralaimėjimas, priklauso nuo Krišnos. Tačiau kova yra būtina



Lecture on SB 7.9.9 -- Mayapur, March 1, 1977

Taigi, šio mūsų judėjimo pagrindas yra praktinė veikla. Nesvarbu kokį talentą, kiek jėgos, kokį išsilavinimą turite... Jūs neturite nieko mokytis. Nesvarbu, kiek ko turite, kokioje padėtyje esate, jūs galite tarnauti Kṛṣṇai. Nereikia nieko išmokti, kad būtų galima tarnauti. Ne. Pati tarnystė yra mokslas. Kuo labiau stengiesi atlikti tarnystes, tuo sparčiau žengi į priekį, kad taptum kvalifikuotu tarnu. Mes nereikalaujame jokių papildomų protinių gebėjimų. Priešingu atveju, ... Pavyzdys yra gaja-yūtha-pāya. Dramblių karalius yra patenkintas. Jis gyvūnas. Jis ne brāhmaṇas. Jis ne vedantistas. Gali būti didelis, nutukęs gyvūnas, bet nepaisant to, jis yra gyvūnas. Hanumanas buvo gyvūnas. Yra daugybė tokių pavyzdžių. Jaṭāyu buvo paukštis. Taigi, kaip jie patenkino? Jaṭāyu kovojo su Rāvaṇa. Vakar jūs tai matėte. Rāvaṇa pagrobė Sītā devi ir Jaṭāyu, paukštis skrido padėti. Rāvaṇa mokėjo skraidyti be jokių susisiekimo priemonių. Jis buvo labai materialiai galingas. Taigi, Jaṭāyu puolė jį danguje: "Kas tu toks? Tu pagrobei Sītā. Aš nukausiu tave." O Rāvaṇa buvo labai galingas. Jaṭāyu pralaimėjo, bet jis kovėsi. Tokia jo tarnystė. Nesvarbus joks pralaimėjimas. Tiesiog mes turime kautis. Su tais, kurie priešiškai nusiteikę Kṛṣṇos sąmonės judėjimo atžvilgiu, mes turime kovoti tol, kol pajėgsime. Nesvarbu, jei pralaimėsime. Tai taipogi tarnystė. Kṛṣṇa mato tarnystę. Pralaimėjimas ar pergalė, priklauso nuo Kṛṣṇos. Bet kova privalo būti. Karmaṇy evādhikāras te mā phaleṣu kadācana (BG 2.47). Tokia prasmė. Jūs turite nuoširdžiai ir protingai dirbti dėl Kṛṣṇos ir nesvarbu, laimėjimas ar pralaimėjimas laukia. Visai kaip Jaṭāyu pralaimėjo kaudamasis su Rāvaṇa. Jo sparnai buvo nukirsti. Rāvaṇa buvo labai stiprus. Viešpats Rāmacandra atliko jo laidojimo apeigas, nes jis buvo atsidavusysis. Toks procesas, mums nereikia nieko papildomai mokytis. Nesvarbu kokius gabumus mes turime, ryžkimės tarnauti Viešpačiui. Nėra jokių reikalavimų - būti labai turtingu ar gražiu, ar fiziškai stipriu. Nieko panašaus. Sa vai puṁsāṁ paro dharmo yato bhaktir adhokṣaje ahaituky apratihatā (SB 1.2.6). Jokiomis aplinkybėmis jūsų tarnystė neturi nutrūkti. Toks turėtų būti principas, jokiomis aplinkybėmis nenutraukti tarnystės. Kṛṣṇa pasiruošęs priimti net mažą gėlytę ar truputį vandens. Patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyaṁ (BG 9.26). Jis nesako: "Duokite Man prabangiausius ir skaniausius patiekalus." Tik tuomet Jis bus patenkintas. Ne. Pagrindinis būtinas dalykas, tai bhakti. Patraṁ puṣpaṁ phalaṁ toyaṁ yo me bhaktyā prayacchati. Tai pagrindinis būtinas dalykas - bhaktyā. Bhaktyā mām abhijānāti yāvān yaś ca... (BG 18.55)

Taigi, mes turime vystyti bhakti, meilę Kṛṣṇai. Premā pumartho mahān, Caitanya Mahāprabhu pataria. Žmonės seka dharma artha-kama mokṣa, bet Caitanya Mahāprabhu sako: „Ne, net jei tu tampi išsivadavusiu, mokṣa, tai ne kvalifikacija gauti Kṛṣṇos malonę." Prema pumartho mahan. Pancama-puruṣartha. Žmonės stengiasi būti labai religingais. Tai gerai. Tuomet ekonomika. Dharma artha. Artha reiškia ekonomiškai turtingas, prabangus. Tuomet kāma, labai patyrusiais jusliniuose pasitenkinimuose. Ir tuomet mukti. Tai pagrindinis reikalavimas. Bet Bhāgavata sako: "Ne, šie dalykai nėra kvalifikacija." Dharmaḥ projjhita-kaitavo 'tra (SB 1.1.2).