LT/Prabhupada 0586 - Iš tikrųjų, šio kūno pripažinimas, nereiškia aš mirštu



Lecture on BG 2.20 -- Hyderabad, November 25, 1972

Visgi mes kuriame planus šiame gyvenime, ir mano, šis materialus kūnas, šis grubus kūnas baigiasi, tai yra mirtis, bet mano idėja, subtiliajame kūne, prote, ji lieka. ir dėl to, kad ji pasiliko mano prote, kad išpildyti mano troškimą, aš turiu priimti naują kūną. Tai yra sielos persikėlimo įstatymas. Siela, tokiu būdu, su šiuo planu, yra perkeliama į kitą grubųjį kūną. Ir kartų su siela ir Supersiela, Aukščiausiasis Dievo Asmuo. Sarvasya cāhaṁ hṛdi sanniviṣṭo mattaḥ smṛtir jñānam apohanaṁ ca (BG 15.15). Tai gi Supersiela, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, duoda sielai intelektą: "Norėjai įgyvendinti šitą planą. Dabar turi tam tinkamą kūną ir tu gali tai įvykdyti." Taigi mes sužinome kad kažkas yra didis mokslininkas ar labai geras mechanikas. Tai reiškia jog praeitame gyvenime jis buvo mechanikas, jis kūrė kažkokius planus, ir šiame gyvenime jis turi galimybę išpildyti savo troškimus. Jis ką nors atranda, tampa labai gerbiamu ir žinomu žmogumi. Kadangi karmiai, jie nori trijų dalykų: lābha-pūjā-pratiṣṭhā. Jie nori materialios naudos ir jie nori kokio tais materialaus garbinimo, ir lābha-pūjā-pratiṣṭhā, ir stabilumo. Tai yra materialus gyvenimas. Taigi vienas po kito mes stengiamės turėti šiek tiek materialinės naudos, šiek tiek materialaus garbinimo, materialios reputacijos. Ir dėl to mes turime skirtingus kūnus. Ir tai tęsiasi. Iš tikrųjų šis kūno pripažinimas, nereiškia aš mirštu. Aš esu čia. Subtilioje formoje. Aš esu čia. Na jāyate na mriyate. Nėra jokio klausimo apie gimimą ir mirtį. Tai tiesiog kūno pakeitimas. Vāsāṁsi jīrṇāni yathā vihāya (BG 2.22), kaip bus paaiškinta sekančiame posme:

vāsāṁsi jīrṇāni yathā vihāya
navāni gṛhṇāti naro 'parāṇi
tathā śarīrāṇi vihāya jīrṇāny
anyāni saṁyāti navāni dehī
(BG 2.22)

Dehī, gyvoji būtybė, tiesiog keičia rūbą. Tai yra drabužis. Kūnas yra drabužis. Klausimas yra ... Buvo tokia diskusija, jog dvasia neturi formos. Kaip taip gali būti ? Jeigu tai, šis kūnas, yra mano drabužis, kaip aš galiu neturėti formos? Kaip drabužis turi forma ? Mano švarkas ar marškiniai turi formą nes mano kūnas turi formą. Aš turiu dvi rankas. Dėl to mano drabužis, mano švarkas taip pat turi dvi rankas. Mano marškiniai taip pat turi dvi rankas. Taigi jeigu šis rūbas, šis kūnas, kaip yra apibūdinta Bhagavad-gitoje - vāsāṁsi jīrṇāni yathā vihāya (Bg 2.22) - jeigu tai yra drabužis, tada jis privalo turėti formą. Kitaip, kaip ši drabužis yra pagamintas ? Tai yra logiška ir lengvai supranta išvada. Nebent aš turiu savo formą, kaip drabužis gali turėti formą? Koks būs atsakymas? Kas nors gali atsakyti ? Kaip pradinė gyvoji būtybė gali būti be rankų ir kojų? Jeigu šis kūnas yra mūsų drabužis... Panašiai kaip jūs nueinate pas siuvėją. Jis išmatuoja jūsų rankas, kojas, krūtinę. Tada jūsų švarkas ar marškiniai yra pagaminami. Panašiai, kai tu turi tam tikros paskirties drabužį, turi būti daroma prielaida, kad aš gavau savo formą, dvasinę formą. Niekas negali paneigti šio argumento. Ir ne tik iš mūsų taip vadinimo argumento, mes turime priimti Krišnos teiginį. Nes Jis yra autoritetas.