LT/Prabhupada 0597 - Mes sunkiai dirbame, kad surastumėme tam tikrą pasitenkinimą iš gyvenimo



Lecture on BG 2.23 -- Hyderabad, November 27, 1972

Kiekviena gyva būtybė stengiasi viešpatauti materialioje gamtoje. Tai yra jos liga. Ji nori valdyti ją. Ji yra tarnaitė, tačiau dirbtinai stengiasi tapti Viešpačiu. Tai yra liga. Kiekvienas... Galiausiai, kai jai nepasiseka valdyti materialaus pasaulio, ji sako, "O, šis materialus pasaulis yra netikras. Dabar aš tapsiu vienas su Aukščiausiuoju." Brahma satyaṁ jagan mithyā. Tačiau, kadangi dvasinė siela yra neatsikiriama Krišnos dalelė, taigi pagal gamtą, ji yra laiminga. Ji ieško laimės. Kiekvienas iš mūsų, mes taip sunkiai dirbame, kad rastumėme gyvenimo malonumą. Taigi šis malonumas yra nepasiekiamas dvasiniame švytėjime. Todėl Śrīmad-Bhāgavatam mes randame šią informaciją, kad āruhya kṛcchreṇa paraṁ padam (SB 10.2.32) Kṛcchreṇa, žmogus gali susilieti su Brahmano švytėjimu, atlikęs griežtas askezes ir atgailas. Sāyujya-mukti. Tai yra vadinama Sāyujya-mukti. Sāyujya, susilieti. Taigi āruhya kṛcchreṇa paraṁ padam. Kiekvienas to sieka, susilieti su Brahmano egzistavimu po griežtų askezių ir atgailų, jie vistiek krenta. Patanty adhaḥ. Adhaḥ reiškia vėl įeiti į šį materialų pasaulį. Āruhya kṛcchreṇa paraṁ padaṁ tataḥ patanty adhaḥ (SB 10.2.32). Kodėl jie krenta? Anādṛta-yuṣmad-aṅghrayaḥ. Jie niekada nesutiks kad Dievas yra asmenybė. Jie niekada nesutiks. Jų mažytės smegenys negali suvokti, kad Dievas, Aukščiausiasis, gali būti asmenybė. Kadangi jis yra patyręs žmogų, save ir kitus. Jeigu Dievas yra asmenybė kaip aš ir tu, tai kaip tada Jis gali sukurti visatą, nesuskaičiuojama kiekį visatų ?

Todėl, kad suprasti Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, reikia atlikti pakankamai pamaldžių darbų. Bhagavad-gītā pasakyta, bahūnāṁ janmanām ante (BG 7.19). Po spekuliacijų beasmenės filosofijos būdų, kai žmogus yra subrendęs, bahūnāṁ janmanām ante jñānavān, kai jis ištikrųjų yra išmintingas,... Taip ilgai jis negali suvokti, kad Aukščiausioji Absoliuti Tiesa yra asmenybė, sac-cid-ānanda-vigraha... (Bs. 5.1). brahmeti paramātmeti bhagavān iti śabdyate. Bhagavān. Jog... vadanti tat tattva-vidas tattvaṁ yaj jñānam advayam (SB 1.2.11). Šis teiginys išsakytas Śrīmad-Bhāgavatam: "Tie, kurie žino Absoliučią Tiesą, jie žino jog, Brahma, Paramātmā ir Bhagavān, yra kaip vienas. Tai tiesiog skirtingi supratimo lygiai." Panašiai kaip jūs iš tolumos matote kalną, jūs suvoksite kaip beasmenį, miglotą, kažką debesuotą. Jeigu žengsite toliau, tada pamatysite kažką žalio. Ir jeigu jūs įžengsite į kalną, pamatysite jog yra tiek daug gyvūnų, medžių, žmonių. Panašiai, tie kurie stengiasi suvokti Absoliutą iš tolimos, spekuliuodami, jie suvokia, beasmenį Brahmaną. Tie, kurie žengia toliau, jogai, jie gali matyti, lokalizuotą apsektą. Dhyānāvasthita-tad-gatena manasā paśyanti yaṁ yoginaḥ (SB 12.13.1). Jie gali matyti, dhyāna avasthita, lokalizuotą savyje. Tai yra Paramātmos savybė. O tie, kurie yra atsidavusieji, jie mato Krišną, Aukščiausiąjį Dievo Asmenį, akis į akį, vienas asmuo kitam. Nityo nityānāṁ cetanaś cetanānām (Kaṭha Upaniṣad 2.2.13).