LT/Prabhupada 0618 - Dvasinis mokytojas jaučiasi labai laimingas, kad „šis berniukas pažengė daugiau už mane”



Lecture on CC Adi-lila 7.91-2 -- Vrndavana, March 13, 1974

Kuomet mokinys tampa tobulu dvasinėje pažangoje, dvasinis mokytojas jaučiasi labai labai laimingas. „Aš esu nonsensas, bet šis berniukas sekė mano nurodymais ir jis pasiekė sėkmę. Tai yra mano sekmė.” Tokia yra dvasinio mokytojo ambicija. Visai kaip tėvas. Tai yra santykis. Visai kaip... Niekas nenori matyti labiau pažengusio už save. Tokia yra prigimtis. Matsarata. Jeigu kas nors pažengia toliau bet kurioje srityje, tuomet aš tampu pavydus jam. Tačiau dvasinis mokytojas ar tėvas nepavydi. Jis jaučiasi labai labai laimingas, kad „šis berniukas pažengė daugiau už mane.” Tokia yra dvasinio mokytojo padėtis. Taigi Kṛṣṇa, Caitanya Mahāprabhu sako, Jis (neaiškiai), kad... kuomet aš giedoju, šoku ir verkiu ekstazėje, taigi Mano dvasinis mokytojas dėkoja man tokiu būdu: bhāla haila „tai labai labai gerai.” Pāile tumi parama-puruṣārtha: „Dabar tu pasiekei aukščiausią gyvenimo sėkmę.” Tomāra premete: „Kadangi Tu taip patobulėjai, āmi hailāṅ kṛtārtha, aš jaučiuosi toks dėkingas.” Tokia yra padėtis.

Tuomet jis drąsina - nāca, gāo, bhakta-saṅge kara saṅkīrtana: „Dabar tęsk. Tu pasiekei tokią sėkmę. Dabar ir vėl tęsk.” Nāca: „Šok.” Gāo: „Dainuok ir kartok,” bhakta-saṅge - „atsidavusiųjų draugijoje.” Nepadaryti iš to profesijos, bet bhakta-saṅge. Tai yra tikroji sekmės pasiekimo dvasiniame gyvenime platforma. Narottama dāsa Ṭhākura taip pat sako, kad

tāñdera caraṇa-sevi-bhakta-sane vāsa
janame janame mora ei abhilāṣa

Narottama dāsa Ṭhākura sako, kad „gimimas po gimimo.” Kadangi atsidavęs netrokšta sugrįžti namo, atgal pas Dievą. Ne. Bet kokia vieta, jam nesvarbu. Jis paprasčiausiai nori šlovinti Aukščiausiąjį Viešpatį. Tokia yra jo veikla. Bhakto veikla nėra ta, kad jis gieda, šoka ir atlieka atsidavimo tarnystę dėl to, kad eitų į Vaikuṇṭhą ar Goloka Vṛndāvaną. Tai yra Kṛṣṇos troškimas. „Jeigu Jam patinku, Jis mane pasiims.” Visai kaip Bhaktivinoda Ṭhākura sako: icchā yadi tora. Janmāobi yadi more icchā yadi tora, bhakta-gṛhete janma ha-u pa mora. Atsidavęs meldžiasi tik vieno, kad... Jis neprašo Kṛṣṇos, kad „prašau pasiimk mane atgal į Vaikuṇṭhą ar Goloka Vṛndāvaną.” Ne. „Jeigu Tu galvoji, kad turėčiau gimti ir vėl - viskas gerai. Tačiau vienintelis mano prašymas yra kad suteiktum man gimimą atsidavusiųjų namuose. Štai ir viskas. Tam, kad aš neužmirščiau Tavęs.” Tokia yra vienintelė atsidavusiojo malda.