LT/Prabhupada 0632 - Jeigu aš suprantu, kad nesu šis kūnas, tada aš peržengiu trijų gamtos gunų ribas.



Lecture on BG 2.28 -- London, August 30, 1973

Taigi Śaṅkarācārya plėtojo šią problemą: brahma satyaṁ jagan mithyā. Brahmanas reiškia jog siela yra iš tikrųjų, o ne materialinė apraiška. Žinoma jis sako, kad materiali apraiška yra netikra. Mes nesakome, kad netikra. Mes sakome laikina. Taigi mūsų pagrindinis dalykas yra tai, kad Aš nesu laikinas. Mano kūnas yra laikinas. Dabar aš dirbu kūnui. Tai yra iliuzija. Ahaṁ mameti (SB 5.5.8). Tad koks yra realus faktas? Realus faktas yra, tai jog aš esu dvasinė dalelytė, o visa dvasia yra Krišna ar Dievas. Vis dėl to, kaip neatskiriamam nuo Dievo mano pareiga yra tarnauti Dievui. Tai yra dvasinis gyvenimas, bhakti joga. Tai vadinama svarūpa. Bhagavad-gītā patvirtina, tai sa guṇān samatītyaitān brahma-bhūyāya kalpate (BG 14.26). Kai aš suvokiu, jog aš nesu šitas kūnas, tada iškart aš peržengiu trijų materialios gamtos gunų ribas: satva guna, radžas guna, tamas guna. Esant kūniškai gyvenimo idėjai, aš esu įtakojamas vienos iš materialios gamtos gunų ir veikiu.

Bhāgavata taip pat teigia: yayā sammohito jīva ātmānaṁ tri-guṇātmakaṁ manute anartham (SB 1.7.5). Taigi kadangi aš priėmiau šį kūną, kuris yra sudarytas iš trijų materialios gamtos gunų, ir susitapatinau, todėl aš sukūriau tiek daug anarthų. Anartha reiškia nepageidaujami dalykai. Tat-kṛtaṁ cābhipadyate. Ir po sukūrimo tiek daug nepageidaujamų dalykų kūniškuose santykiuose, Aš esu paskendęs mintyse, jog "Aš esu, aš priklausau tai ir tai tautai. Todėl aš turiu atlikti savo pareigą, atlikti tai tautai, ar visuomenei, ar šeimai, ar sau, ar žmonai, ar vaikams." Tai, pagal Vedinę sampratą, yra iliuzija. Ahaṁ mameti (SB 5.5.8). Janasya moho 'yam. Moha reiškia iliuzija. Aš kuriu iliuzines aplinkybes ir susipainioju. Tai yra mano pozicija. Tačiau mano tikrasis tikslas yra kaip ištrūkti iš šios iliuzijos ir atgauti savo pradinę sąmonę, Krišnos sąmonę, ir tada aš sugrįžtu. Krišnos sąmonė reiškia dvasinį kūną. Ir kai tik aš pradedu veikti remiantis savo dvasiniu kūnu, tai vadinama išsilaisvinimu. Šito norima. Tada aš gyvenu palaimingai amžiname pažinimo gyvenime. Tai yra mano problema.

Tačiau žmonės yra mokomi pagal šią kūnišką gyvenimo idėją, ir jie kuria problemas, kad išspręstų problemas, jie įsipainioja į nuodėmingą veiklą. Kaip šiandien ryte mes diskutavome apie kūdikio kūno nužudymą įsčiose, abortą. Kadangi mes nežinome, kad siela esanti kūdikio kūne... Negali būti nužudyta. Negali būti nužudyta. Tačiau tai irgi yra paaiškinta, tas kuris žino sielos amžinumą, jis nieko nežudo, taip pat siela nėra nužudoma. Tačiau mes kuriam problemą. Kadangi siela priėmė prieglobstį šiame kūne, ir taip vadinamas medicinos mokslas pataria sunaikinti tą kūną, tai reiškia jis įsipainioja. Asmuo, kuris pataria... Aš suprantu, jog vienas džentelmenas čia ateina, jo žmona yra daktarė ir jos pareiga yra patikrinti nėščią žmoną, moterį, ir patarti ar kūdikis turėtų būti nužudytas ar ne. Tokia yra veikla.