LT/Prabhupada 0636 - Tie, kurie yra mokyti, jie nedaro tokio skirstymo, kaip kad tai neturi sielos
Lecture on BG 2.30 -- London, August 31, 1973
Taigi, šis kūnas, nors jis yra materialus, kyla iš to paties šaltinio, vistiek jis yra žemesnis Taigi kai dehī, ar dvasinė siela, nors pagal prigimtį ji yra viršesnė už materialią prigimtį, bet vistiek, kadangi ji veikia materialioje gamtoje, ji užmiršta Krišną. Toks yra procesas. Tačiau, kaip čia yra suformuluota, jog dehe sarvasya (BG 2.30), sarvasya dehe, ta pati dvasia yra čia. Todėl, tie kurie nėra neišmanėliai, tie kurie yra protingi ir pilname žinojime. jie neranda jokių skirtumų tarp žmogaus ir gyvūno. Paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ. Nes jis yra pandita, jis yra mokytas, jos žino, jog ten yra dvasinė siela Vidyā-vinaya-sampanne brāhmaṇe (BG 5.18). Tarp pirmos klasės mokytų brahmanų, yra siela, tokios pat kokybės siela. Vidyā-vinaya-sampanne brāhmaṇe gavi, karvėje, hastini, dramblyje, śuni - śuni reiškia šuo - caṇḍāla, žemiausia žmogaus rūšis, visu yra sielos. Nėra taip, kad tik žmoguje yra siela, ar tik aukštesniuose pusdieviuose yra siela. ir vargšai gyvūnai neturi sielos. Ne. Visi turi... dehe sarvasya bhārata. Tai ką mes priimsime? Krišnos, ar kažkokio neišmanėlio filosofo ar kažkokio taip vadinamo religingo žmogaus teiginį ? Ką mes priimsime ? Mes turime priimti Krišną, aukščiausiąją valdžią, Aukščiausiąją Būtybę. Jis sako sarvasya. Daugelyje vietų Krišna sako. Todėl, tie kurie yra mokyti, jie nedaro tokio skirstymo, jog jie neturi sielos. Visi turi siela. Tasmāt sarvāṇi bhūtāni (BG 2.30). Vėl, Jis sako, sarvāṇi bhūtāni. Na tvaṁ śocitum arhasi. Tai yra tavo pareiga. Krišna tiesiog pabrėžia, jog siela yra amžina, ir negali būti nužudyta. Daugybę būdų. Kūnas yra pažeidžiamas. "Todėl tavo pareiga yra nesikauti. Kūnas gali būti nužudytas, kūnas gali būti sunaikintas. Tačiau na hanyate hanyamāne śarīre (BG 2.20). Tačiau net ir po šio kūno sunaikinimo, siela egzistuoja. Tiesiog, ji gauna kitą kūną." Deha, tathā dehāntara-prāptiḥ (BG 2.13). Dehāntara-prāptiḥ. Tu privalai gauti kitą kūną. Ir tai bus paaiškinta sekančiame posme.
Kšatrijui kuris yra įsitraukęs į kovą, religinę kovą... Kova turi būti religinė kova. Priežastis turi būti teisinga. Tada viskas yra gerai su kova. Taigi kšatrijas žudo religinėje kovoje, jis neatsakingas, jis nenusideda. Taip yra nurodyta. Lygiai kaip brahmanas. Jis aukoja ... Jis paaukoja kokį tai gyvūną. Tai nereiškia, kad jis žudo. Panašiai, kšatrijas, kai jis yra įsipareigojęs žudyti, jis nenusideda. Tai bus paaiškinta sekančiame posme. "Taigi tai yra tavo pareiga." "Nesijaudink, jog žudai savo gimines ar savo senelį. Priimk pasitikėjimą iš manęs, jog dehī, avadhya, tu negali nužudyti, ji yra amžina." Dehe sarvasya bhārata, tai yra svarbus momentas, turėtumėte pasižymėti tai, jog kiekvienos gyvosios būtybės kūnas užaugo ant dvasinės sielos pagrindo. Kūnas gali būti labai didelis ar labai mažas, tai nesvarbu. Tačiau... Taigi materija yra sukuriama ir auga ant dvasinės sielos pagrindo. O ne tai, kad dvasinė siela pradeda egzistuoti, ar gyvybės jėgos atsiranda materijos susijungimo dėka. Tai yra mokslinė išvada. Materija priklauso nuo sielos. Todėl, ji vadinama žemesniąja. Yayedaṁ dhāryate jagat (BG 7.5). Dhāryate, ji eksploatuoja. Siela yra čia; netgi, milžiniška visata laikosi ant sielos. Arba aukštesnioji siela Krišna, ar maža siela. Yra dvejų rūšių sielos. Ātmā ir paramātmā. Īśvara ir parameśvara.