LT/Prabhupada 0642 - Ši Krišnos sąmonės praktika paverčia šį materialų kūną į dvasinį kūną



Lecture on BG 6.1 -- Los Angeles, February 13, 1969

Atsidavusysis: Prabhupāda? Jūs sakėte, jog siela yra 1/10 000 plauko galiuko dydžio. Ar dvasinės sielos yra tokio pat dydžio ir dvasiniame danguje?

Prabhupāda: Hm?

Atsidavusysis: Dvasinė siela, kai ji grįžta...

Prabhupāda: Tai yra jos konstitucinė padėtis. Ar dvasiniame danguje ar materialiame danguje, tas pats. Tačiau kaip jūs materialiame pasaulyje vystote materialų kūną, panašiai dvasiniame danguje jūs galite vystyti dvasinį kūną. Suprantate? Jūsų pozicija yra ta maža dalelė, tačiau dvasia gali plėstis. Šis plėtimasis materialiame pasaulyje atliekamas kontaktuojant su materija. O dvasiniame pasaulyje, šis plėtimasis gali būti atliktas dvasiškai. Čia dvasiniame pasaulyje aš esu dvasinė siela. Aš skiriuosi nuo šio kūno, nes šis kūnas yra materija o aš esu gyvas. Aš esu gyva jėga, tačiau šis materialus kūnas nėra gyva jėga. o dvasiniame pasaulyje viskas yra gyva jėga. Ten nėra mirusios materijos. Todėl kūnas irgi yra dvasinis. Kaip ir vanduo su vandeniu gaunasi vanduo, tai viskas. Tačiau vanduo su nafta - skirtumas. Panašiai, Aš esu dvasinė siela, Aš esu, sakykim, nafta. Taigi aš esu vandenyje, taigi yra skirtumas. Tačiau jeigu aš esu patalpinamas į naftą, tada viskas yra gerai. Tačiau impersonalistai, jie nevysto kūno. Jie tiesiog pasilieka kaip dvasinės dalelės. Tokia jų idėja. Tačiau mes Vaišnavai, mes norime tarnauti Krišnai, todėl mums reikia rankų, kojų burnos ir liežuvio, visko. Taigi mums yra suteikiamas toks kūnas. Taip kaip jūs gaunate kūną iš motinos įsčių, panašiai mes gauname kūną dvasiniame pasaulyje. Ne iš motinos įsčių, tačiau yra procesas gauti, jūs galite gauti.

Atsidavusysis: Nors tai negali būti atlikta dirbtinai. Niekas negali to atlikti kaip triuko.

Prabhupāda: Dirbtinai?

Atsidavusysis: Taip, savo užgaida niekas negali išvystyti dvasinio kūno, "O aš išsivystysiu dvasinį kūną. Praktikuodamas."

Prabhupāda: Ši Krišnos sąmonė praktika paverčia materialų kūną į dvasinį kūną. Kaip tai atliekama? Pavyzdys, kurį aš pateikiau kelis kartus, jūs patalpinate geležį į ugnį. Kuo labiau geležis šyla, ji tampa ugnimi. Kai geležis yra raudonai karšta - tai reiškia jog geležis parėmė ugnies savybes - paliečiate bet kur su geležimi, ir ji suveiks kaip ugnis. Panašiai, šis kūnas, nors jis yra materialus - yra tiek daug pavyzdžių. Metalas, įelektrintas, metalas nėra elektra. Tačiau, kai jis yra įelektrintas, jūs paliečiate metalą, ir jus iškart nutrenkia elektra. Panašiai kaip elektrinis laidas. Varis yra varis. Tačiau kai tik jis yra įelektrintas, palieskite, gausite elektros smūgį. Yra tiek daug pavyzdžių. Panašiai, jeigu jūsų kūnas yra sudvasintas, tada nebelieka materialios veiklos. Materialūs veiksmai - jausmų tenkinimas. Taigi kuo labiau žmogus tampa dvasiškesnis, materialus norai tampa lygus nuliui. Daugiau jokios materialios veiklos. Taigi kaip jūs galite tai padaryti ? Toks pats pavyzdys: Turite pastoviai laikyti geležį ugnyje. Turite visada būti Krišnos sąmonėje. Tada netgi šis materialus kūnas taps sudvasintu. Yra tokia Sanskrito gramatikos taisyklė, kuri vadinasi mayat, mayat-pratyaya. Mayat reiškia jog yra žodis, panašiai kaip svarṇamaya. Svarṇamaya reiškia auksinis. Galima pavadinti auksiniu, kai tai yra padaryta iš gryno aukso, tai irgi yra auksinis. o jeigu tai yra padaryta iš ko nors kito, ir tik padengtas dideliu kiekiu aukso, tai irgi yra auksinis. Lygiai taip pat, kai šis materialus kūnas yra pilnas tik dvasinės veiklos, jis irgi tampa dvasiniu. Todėl šventieji žmonės, žinom jūsų šalyje visi yra palaidojami po mirties, tačiau Indijoje pagal Vedų sistemą, tik labai svarbių asmenybių, atsidavusiųjų kūnai nėra sudeginami. Jie laikomi dvasiniais. Sanijasio kūnas nėra sudeginamas, nes jis laikomas dvasiniu. Taigi kaip jis tampa dvasiniu? Tas pats pavyzdys: Kai kūnas nebeatlieka jokios materialios veiklos, o yra užsiėmęs tik dvasine veikla Krišnos sąmonėje, toks kūnas yra dvasinis. Taigi jeigu šis pasaulis visiškai prisipildys Krišnos sąmonės, niekas nedirbs dėl jausmų patenkinimo, tik dėl Krišnos patenkinimo, šis pasaulis iškart tampa dvasiniu. Reikia truputį laiko jog tai suprasti. Bet kas panaudotas Krišnai, tiesiog Krišnos patenkinimui, yra dvasinis. Tiesiog kaip mes naudojame ši mikrofoną, kalbėti apie Krišną, tada jis yra dvasinis. Kitaip, koks skirtumas tarp prasado ir įprasto maisto? Mes platiname prasdą, žmonės klaus, " Kodėl tai yra prasadas? Tas pats vaisius, kurį mes valgom, jūs jį tiesiog supjaustėte į gabalėlius ir tai tapo prasadu? " Jie taip gali sakyti. Kodėl tai yra prasadas? Tačiau tai yra prasadas. Jeigu jūs valgote šį prasadą, jūs tampate sudvasintas. Iš tikrųjų tai yra prasadas. Toks pats pavyzdys, jeigu aš paimu geležį, karštą geležį, jeigu aš sakau "Tai yra ugnis." Kažkas gali pasakyti, "O, kodėl tai yra ugnis? Tai yra geležis." Aš atsakau, "Palieskite." Suprantate? Tai yra šiurkštus pavyzdys, tačiau tai yra... Kai jūsų veikla yra atliekama su aukštesne prasme, nebelieka materijos. Nėra materijos, viskas yra dvasinis, nes Krišna yra dvasinis. Krišna yra dvasinė visuma, o materija yra viena iš Krišnos energijų. Todėl ji irgi yra dvasinė. Tačiau, kadangi materija yra neteisėtai panaudojama, ne dėl Krišnos, todėl ji yra materija. Taigi mūsų Krišnos sąmonės judėjimas skirtas sudvasinti visą šitą dalyką. Visas socialines vietas, politines vietas, viską. Tai labai puikus judėjimas. Žmonės turėtų pabandyti tai suprasti. Ir jeigu tai tikrai sudvasins visą pasaulį - žinoma tai neįmanoma, tačiau būtų idealu. Tačiau, jeigu bent individualiai žmogus pabando šį sudvasinimo būdą, tada jo gyvenimas tampa tobulas.