LT/Prabhupada 0756 - Šiuolaikinis išsilavinimas - ten nėra tikro žinojimo
Lecture on SB 6.1.10 -- Honolulu, May 11, 1976
Taigi taip guru, Śukadeva Gosvāmī išegzaminavo Parīkṣit Mahārāją, ir pasirodė, kad karalius praėjo vieną egzamino dalį atsisakydamas atgailos proceso. Tai yra protinga. Jis tučtuojau pasakė: „guru, kas tai?” Jis atmetė. Atmetė atgailos procesą, nes į jį įeina veikla dėl rezultato, karma. Karma, aš atlikau nuodėmingą veiklą, tuomet kita karma nubaudžia mane. Taigi, čia yra pasakyta... Karma negali būti anuliuojama kita karma. Karma reiškia veiklą. Jie eina toliau, išleidžia rezoliuciją po rezoliucijos, įstatymą po įstatymo, bet dalykai lieka tokioje pačioje padėtyje. Jie nesikeičia. Todėl ji negali būti sutvarkyta tokiu būdu. Karmaṇā karma-nirhāra (SB 6.1.11). Dabar Śukadeva Gosvāmīs siūlo spekuliatyvaus mąstymo platformą. Kuomet plėšikas pakartotinai užsiima nusikalstama veikla, jis pakartotinai būna nubaustas, bet nebūna pataisytas, tuomet koks yra vaistas? Tai yra vimarśanam, spekuliatyvus žinojimas. Progresuojama nuo karma-kāṇḍos iki jñāna-kāṇḍos, jis siūlo prāyaścittaṁ vimarśanam (SB 6.1.11): tikroji atgaila yra pilnas žinojimas. Turi būti duodamas žinojimas. Kol ateinama iki žinojimo...
Taigi, šiuolaikiniame mokyme nėra tikrojo žinojimo. Tikrasis žinojimas prasideda Bhagavad-gītoje. Tie, kurie skaitė Bhagavad-gītą, pirmasis supratimas, Arjunai buvo duota pamoka. Kuomet jis suglumo ir tapo Kṛṣṇos mokiniu, śiṣyas te 'haṁ śādhi māṁ prapannam (BG 2.7): „Kṛṣṇa, sustabdykime šį draugišką pokalbį. Sustabdykime šį draugišką pokalbį. Dabar aš sutinku tapti Tavo mokiniu. Dabar Tu mokink mane.” Taigi, pirmasis pamokymas buvo pabarimas. Aśocyān anvaśocas tvaṁ prajñā-vādāṁś ca bhāṣase (BG 2.11): „Tu turi žinojimą.” Gātāsun agatāsūṁś ca nānuśocanti paṇḍitāḥ: „Tu šneki kaip paṇḍita, bet nesi paṇḍita.” Jis netiesiogiai sako: „tu esi kvailys,” nes nānuśocanti, „Tokia mąstysena neužsiima išsimokslinę žmones.” Tai reiškia „tu esi neišsimokslinęs.” Tai vyksta dabartiniu metu. Kiekvienas galvoja, kad jis yra labai aukštai pakilęs, išsimokslinęs, bet jis yra kvailys numeris vienas. Tai vyksta, nes nėra standartinio žinojimo. Sanātana Gosvāmī taip pat, kuomet jis kreipėsi į Caitanya Mahāprabhu, jis taip pat sakė tą patį dalyką. Jis susiprato. Jis buvo pirmasis ministras. Jis buvo labai išsilavinęs Sanskrite ir Urdu - tais laikais Urdu, nes tai buvo Musulmoniška valdžia. Bet jis pagalvojo išmintingai, kad: „Jis mane vadina išsilavinusiu, bet koks aš išsilavinęs?” Jis pateikė šį klausimą Caitanyai. Grāmya vyavahāre kahaye paṇḍita satya kari māni, āpanāra hitāhita kichui nāhi jāni (CC Madhya 20.100): „Mano brangus Viešpatie Caitanya Mahāprabhu, šie paprasti žmonės, jie sako, kad aš turiu bakalaurą, magistrą, doktorantūrą ir taip toliau ir panašiai. Aš esu labai išsilavinęs. Bet aš toks mokytas žmogus, kad net nežinau kas aš toks esu ir koks mano gyvenimo tikslas.” Matote. Paklauskite taip vadinamų išsilaviniusių: „Koks gyvenimo tikslas?” Jie negali atsakyti. Gyvenimo tikslas toks pat kaip ir šuns: valgyti, gerti, susituokti, mėgautis ir mirti. Štai ir viskas. Taigi, kur išsilavinimas? Nėra išsilavinimo. Tikrasis išsilavinimas yra kitoks, tai savo padėties suvokimas ir veikimas pagal ją.