LT/Prabhupada 0776 - "Kas blogai jeigu aš tapsiu šunimi? Tai yra švietimo pasekmė



Lecture on SB 6.1.12 -- Los Angeles, June 25, 1975

Taigi rekomenduoja jog adhayo vyādhayaḥ. Yra trys rūšys apgailėtinų sąlygų visiems, ne kažkokiam konkrečiam asmeniui. Adhyātmika, adhibhautika, adhidaivika. Kai tik jūs gaunate šį materialų kūną, jums reikės kentėti. Taigi, jeigu jūs norite sustabdyti šią kančią, tada jūs privalote gyventi reguliuojamą gyvenimą. Reguliuojamas gyvenimas rekomenduojamas sekančiame posme:

tapasā brahmacaryeṇa
śamena ca damena ca
tyāgena satya-śaucābhyaṁ
yamena niyamena vā
(SB 6.1.13)

Tai yra nustatytos pareigos žmogui. Kokios yra tos nustatytos pareigos? Pirmoji nustatyta pareiga yra tapasā: jie privalo vykdyti askezes. Tai yra žmogaus gyvenimas. Tai yra visur rekomenduojama. Ṛṣabhadeva irgi rekomendavo, tapo divyaṁ putrakā yena śuddhyed sattva (SB 5.5.1): "Mano brangūs berniukai, negyvenkite kaip katės, šunys ar kiaulės." Jis patarė. Nāyaṁ deho deha-bhājāṁ nṛloke kaṣṭān kāmān arhate viḍ-bhujāṁ ye (SB 5.5.1). "Jeigu aš sunkiai nedirbsiu, kaip aš patenkinsiu savo jusles? Naktį aš turiu gauti svaigalų, šią moterį, aplankyti šį klubą... Jeigu aš sunkiai nedirbsiu, kaip aš gausiu šį pasitenkinimą?"

Taigi Ṛṣabhadeva sako. "Tokio tipo pasitenkinimas yra tinkamas kiaulėms. Tai nėra labai gera pasitenkinimo rūšis, juslių tenkinimas." Nāyaṁ deho deha-bhājāṁ nṛloke kaṣṭān kāmān arhate viḍ-bhujāṁ ye . Viḍ-bhujām reiškia išmatų valgytojas. Taigi jie irgi mėgaujasi, valgydami išmatas, ir užsiimdami seksu be jokios diskriminacijos, jiems nerūpi motinos, seserys. Tokio tipo, juslinio pasitenkinimo, civilizacija vyrauja tarp šunų ir kiaulių, tačiau žmogaus gyvenimas nėra tam skirtas. Žmogaus gyvenimas yra skirtas tapasya, asketiškumas, taigi pasinaudodami žmogaus gyvenimu, jūs galite sustabdyti savo gimimo ir mirties pasikartojimą, ir pasiekti savo amžiną gyvenimą, ir mėgautis amžinu, palaimingu žinojimo gyvenimu. Tai yra gyvenimo tikslas. O ne tai, kad "Nesvarbu." Švietimas yra toks, kad jeigu universiteto studentui yra pasakoma, jeigu jis yra informuojamas, jog "Jeigu gyvensi nerūpestingai, gali tapti šunimi sekančiame gyvenime," jie atsako, "Kas negerai, jeigu aš tapsiu šunimi?" (juokas) Toks yra švietimas rezultatas. Jam nerūpi. Jis galvoja, "Jeigu aš gausiu šuns kūną, aš galėsiu laisvai mėgautis lytiniu gyvenimu gatvėse." Viskas. Jis galvoja jog tai yra pažanga. "Jeigu dabar yra suvaržymai, o dabar jeigu nevaržomai galiu mėgautis lytiniu gyvenimu gatvėse..." Ir ši pažanga pamažu ateina.

Tokia yra padėtis. Taigi jie netiki sekančiu gyvenimu, ką jau bekalbėti apie katės ir šuns gyvenimą. "Nesvarbu." Viskas labai tamsu. Todėl, žmonių civilizacija yra pasmerkta, nebent mes imsimės Krišnos sąmonės judėjimo. Tai nėra žmonių civilizacija. Žmonių civilizacija yra atsakingas gyvenimas. Iš tikrųjų, mes esame mokomi, mes einame į mokyklą, į universitetą, kad taptumėme atsakingais žmonėmis. Taigi šį atsakomybė turėtų būti, "Kaip sustabdyti šį gimimo pasikartojimą." Daugelyje vietų yra patariama. Ir tai yra vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas. Punar-janma-jayāya.