LT/Prabhupada 0788 - Mes turime mėginti suprasti, kodėl mes esame nelaimingi – nes mes esame šiame materialiame kūne
Lecture on BG 4.10 -- Vrndavana, August 2, 1974
- vīta-rāga-bhaya-krodhā
- man-mayā mām upāśritāḥ
- bahavo jñāna-tapasā
- pūtā mad-bhāvam āgatāḥ
- (BG 4.10)
Bhāvam taip pat reiškia prigimtis. Kaip mes vadiname prigimtį, sva-bhāva, sva-bhāva. Taigi mad-bhāvam... Tai yra viena prigimtis, ši materiali prigimtis... Tai irgi yra Krišnos bhāvam, tai yra Krišnos prigimtis. Niekas yra virš Krišnos, tačiau tai yra išorinė prigimtis. Bhūmir āpo 'nalo vāyuḥ... (BG 7.4). bhinnā me prakṛtir aṣṭadhā. Bhinnā reiškia atskirtą energiją. Energija dirba. Nors tai yra Krišnos prigimtis, vistiek tai yra atskirta prigimtis.
Kaip dabar aš kalbu, ir tai yra įrašinėjama. Kai tai bus atkartota, jūs išgirsite tą patį garsą, tačiau tai vistiek yra atskirta nuo manęs. Panašiai, ši materiali prigimtis irgi yra Krišnos prigimtis.
Nieko nėra anapus Krišnos. Yra dvi prigimtys: dvasinė prigimtis ir materiali prigimtis. Taigi materiali prigimtis reiškia išorinę energiją, o dvasinė prigimtis reiškia vidinė prigimtis. O mes, mūsų prigimtis irgi yra dvasinė, ribinė. Mes galime likti arba materialioje prigimtyje arba dvasinėje prigimtyje. Todėl mes esame ribinės prigimties. Yra trys prigimtys: išorinė, vidinė ir ribinė. Taigi, kol mes esame materialioje prigimtyje, išorinėje prigimtyje, mes esame nelaimingi. Tokia yra padėtis.
Panašiai kaip žuvis, kai ji išmetama į krantą, ji nelaiminga arba miršta. Panašiai, jeigu jūs, sausumos būtybės, jeigu jus patalpina į vandenį, jūs esate nelaimingi. Arba mirę. Taigi kadangi mes priklausome dvasinei prigimčiai... Kaip Krišna paaiškina, jog ši materiali prigimtis yra aparā. Aparā reiškia žemesnis, mums netinkantis. Todėl mes esame nelaimingi. Taigi kol mes pasiliekame materialioje gamtoje, mes privalome būti nelaimingi.
Panašiai kaip šis kūnas. Šis kūnas sudarytas iš materialios gamtos, ir mes esame šiame kūne. Dehino 'smin yathā dehe kaumāraṁ yauvanaṁ jarā (BG 2.13). Taigi kol mes turime šį kūną, materialų kūną, mes turime būti nelaimingi. Pirmiausia, mes turime pamėginti suprasti, kodėl mes esame nelaimingi. Mes esame nelaimingi, nes mes esame šiame materialiame kūne. Ir tai... Kas yra nelaimingumas? Tai apibrėžiama keturiais principais, janma-mṛtyu-jarā-vyādhi (BG 13.9). Gimti ir vėl mirti, ir kol mes gyvename mes turime kentėti nuo ligų, ir mes turime pasenti. Gryna tiesa.
Todėl išmintingas žmogus, turi žinoti apie apgailėtiną būklę šios materialios egzistencijos ir pamėginti ištrūkti iš jos. Ar yra kokių abejonių? Eh? Tai yra faktas. Taigi mūsų vienintelis reikalas yra kaip išeiti iš šios materialios egzistencijos. Tai mūsų vienintelis reikalas, o ne tai kaip prisitaikyti dalykus čia ir tapti laimingu. Tokie žmonės vadinami karmiais, kvailiais. Tai faktas, jog tiek ilgai jūs būsite čia, šiame materialiame pasaulyje, kaip jūs bemėgintumėte sureguliuoti dalykus, kad tapti laimingu, to niekada nepavyks pasiekti. To niekada nepavyks pasiekti. Vakarų pasaulis mėgina būti materialiai laimingas. Jie iš tikrųjų nežino, kas yra laimė, tačiau materiali laimė reiškia seksualinį gyvenimą. Taigi jie mėgausi seksualiniu gyvenimu kiekvieną dieną. Ir vistiek, jie eina nuogi į šokius, pažiūrėti ar ten yra laimės. Kodėl ten turėtų būti laimės? Ten negali būti laimės. Tačiau tai yra pritaikymas. Jie bando vienu ar kitu būdu. Ir viskas.