LT/Prabhupada 0802 - Krišnos sąmonės judėjimas yra toks nuostabus, jog adhira gali būti dhira
Lecture on SB 1.7.18 -- Vrndavana, September 15, 1976
Taigi mes turime tapti dhīra. Tada mes nebijosime mirties. Nebent mes esame dhīra... Yra dvi klasės žmonių: dhīra ir adhīra. Dhīra reiškia tas, kuris išlieka nesutrikęs, nors ir yra sutrikimo priežasčių. Žmogus gali būti nesutrikęs, kai nėra sutrikimo pagrindo. Kaip ir mes dabar, dabartiniu momentu, mes nebijome mirties. Tačiau kai tik sužinome apie žemės drebėjimą, ir mes bijome jog šis pastatas gali sugriūti, neramumų priežastis, tada mes tampame labai neramūs - kartais šaukiame. Taigi tas, kuris išlieka ramus, nors ir yra neramumų priežastys, jos vadinamas dhīra. Dhīras tatra na muhyati (BG 2.13). Tai yra Bhagavad gītos teiginys -. Mes turime tapti dhīra iš adhīra. Tačiau šis Krišnos sąmonės judėjimas yra toks puikis, jog adhīra gali tapti dhīra. Tai yra šio judėjimo nauda. Kṛṣṇotkīrtana-gāna-nartana-parau premāmṛtāmbho-nidhī dhīrādhīra. Kṛṣṇotkīrtana-gāna-nartana-parau premāmṛtāmbho-nidhī dhīrādhīra-jana-priyau. Šis Krišnos sąmonės judėjimas teikia malonumą abejoms žmonių grupėms, būtent dhīra ir adhīra. Tai yra taip puiku. Dhīrādhīra-jana-priyau priya-karau nirmatsarau pūjitau. Su tuo supažindino Čaitanja Mahāprabhu ir tuo sekė šeši Gosvamiai. Vande rūpa-sanātanau raghu-yugau śrī-jīva-gopālakau.
Taigi šis judėjimas skirtas kaip padaryti adhīra dhīra. Visi yra adhīra. Tas kuris ne... Kas nebijo mirties? Kas nebijo...? Žinoma, jie yra per daug agnostiški, jie užmiršta. Tačiau kačia yra. Mes galime matyti, kaip žmogus kenčia mirties metu. Kai kurie žmonės miršta.. Dabar taip tapo labai dažnai pasiteikantis... Koma. Žmogus guli lovoje savaitėmis, dvi savaites, verkimas; gyvenimas nesitęsia, tie kurie yra labai, labai nuodėmingi. Taigi mirties metu yra didelis skausmas. Mirties metu yra didelis skausmas, ir kai sergate irgi yra skausmas, o kai esi senas yra tiek daug skausmų. Kūnas nėra stiprus. Mes kenčiame daugybę būdų, ypatingai reumatizas ir nevirškinimas. Tada kraujospūdis, galvos skausmas, taigi tiek daug dalykų. Todėl žmogus turėtų būti mokomas kaip tapti dhīra. Šie dalykai, neramumai, padaro mus adhīra, o mes turėtumėm būti mokomi iki dhīra. Tai yra dvasinis švietimas. Žmogus turi tai žinoti, mātrā-sparśās tu kaunteya śītoṣṇa-sukha-duḥkha-dāḥ (BG 2.14). Šios kančios, mātrā-sparśāḥ, tan-mātra. Dėl juslių, juslių suvokimo, mes kenčiame. O juslės yra sukurtos iš materialios gamtos. Taigi žmogus turi pakilti virš materialios gamtos, tada jis gali tapti dhīra. Kitu atveju, žmogus privalo išlikti adhīra. Dhīrādhīra-jana-priyau priya-karau.