LT/Prabhupada 0828 - Bet kas, kas rūpinasi savo pavaldiniais, yra guru
Lecture on SB 5.5.18 -- Vrndavana, November 6, 1976
Pradyumna: Translation: "Tas, kuris negali išvaduoti savo pavaldinių iš pasikartojančių gimimo ir mirties kelio niekada neturėtų tapti dvasiniu mokytoju, tėvu, vyru, motina ar garbinamu pusdieviu."
Prabhupāda:
- gurur na sa syāt sva-jano na sa syāt
- pitā na sa syāj jananī na sa syāt
- daivaṁ na tat syān na patiś ca sa syān
- na mocayed yaḥ samupeta-mṛtyum
- (SB 5.5.18)
Taigi prieš tai buvusiame posme buvo apibūdinta, jog kas taṁ svayaṁ tad-abhijño vipaścid. Sergėtojas turėtų būti abhijñaḥ ir vipaścit, labai išsimokslinęs. Valdžia, tėvas, guru, mokytojas ar net vyras ... Nes mes esame valdomi, visi yra kieno nors valdomi. Tai yra visuomenė. Ne katės ir šunys. Panašiai kaip katės ir šunys, jie pagimdo vaikus ir jie neturi jokio atsakomybės. Šunys slampinėja gatvėje; niekas nesirūpina. Tačiau žmonių visuomenė neturėtų būti tokia. Turi būti atsakingi sergėtojai. Kai kurie iš atsakingų sergėtojų yra aprašyti čia. Visų pirma, guru. Arba paimkite paprastą mokyklos ar koledžo mokytoją, jie irgi yra vadinami guru, o didžiausias guru yra dvasinis mokytojas. Ne tik dvasinis mokytojas, tačiau bet kuris, kuris užėmė vietą tapti guru, kad mokyti kitus, jis turi būti labai išsimokslinęs, labai atsakingas, vipaścit, abhijñaḥ. Abhijñātaḥ, tai yra Aukščiausio Dievo Asmens savybė. Kaip pasakyta Śrīmad-Bhāgavatam pradžioje, abhijñaḥ. Janmādy asya yataḥ 'nvayād itarataś ca artheṣu abhijñaḥ (SB 1.1.1). Valdytojas turi būti abhijñaḥ. Tas pats dalykas ir čia. Žinoma, mes negalima būti abhijñaḥ kaip Dievas - tai neįmanoma - tačiau mažas kiekis šio abhijñātaḥ turi būti. Priešingai kokia prasmė tapti...?
Visų pirmą, apie guru pasakyta, jog bet kas kas rūpinasi savo pavaldiniais, jis yra guru. Pirmoji atsakomybė yra, jog jeigu tu neturėtum tapti guru nebent tu esi visiškai įsisąmoninęs kaip išgelbėti savo pavaldinius nuo gimimo ir mirties kelio. Tai yra pirmas klausimas. Ne tai kad, "Aš esu jūsų guru. Aš galiu išgydyti aštrų skausmą jūsų pilve." Jie ir dėl šito tikslo eina pas guru. Žmonės dažniausiai eina pas guru, neišmanėliai eina pas guru, pas kitą neišmanėlį. Kas tai yra? "Sere, Man skauda. Duokite man ashirvad, kad praeitų skausmas." "Tačiau kodėl tu atėjai čia, gydytis pilvo skausmų, neišmanėli? Gali nueiti pas kokį tai daktarą ar gali išgerti tablečių. Ar tai yra tikslas aplankyti guru?" Tačiau dažniausiai jie ateina pas guru ir prašo palaiminimų materialiai naudai. Jie yra neišmanėliai ir todėl Krišna irgi duoda jiems neišmanėlį guru. Jie nori būti apgauti. Jie nežino, koks yra tikslas eiti pas guru. Jie nežino. Jie nežino kokia yra gyvenimo problema ir kodėl aš turėčiau eiti pas guru. Jie nežino. Ir taip vadinami guru ir pasinaudoja šiuo viešumos nemokšiškumu, ir jie tampa guru. Tai vyksta. Guru nežino kokia yra jo atsakomybė, o neišmanėliška visuomenė, ji nežino dėl ko reikia eiti pas guru. Tai yra kliūtis.