LT/Prabhupada 0874 - Tas, kuris yra pakylėtas į dvasinę platformą, yra Prasannatma. Jis yra džiaugsmingas



750519 - Lecture SB - Melbourne

Taigi vidyā-vinaya, vienas džentelmenas, labai mokytas mokslininkas, vidyā-vinaya-sampanne brāhmaṇe gavi, ir karvė, ir hasti, dramblys, vidyā-vinaya-sampanne brāhmaṇe gavi hastini, ir śuni - śuni reiškia „šuo“, ir śvapāk... Śvapāk reiškia „šunėdis“. Yra daugybė asmenybių, jie teikia pirmenybę skirtingų rūšių mėsos valgymui. Tačiau tas, kuris valgo šuns mėsą, laikomas labai žemos klasės. Taigi śuni caiva śva-pāke ca paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ (BG 5.18). Tas, kuris yra paṇḍita, išsimokslinęs, jis mato kiekvieną esant tame pačiame lygyje. Kas yra tas pats lygis? Dvasinė siela. Jis nemato išorinio kūno. Tai vadinama brahma-darśina. Paṇḍitāḥ sama-darśinaḥ. O jeigu žmogus atsiduria šioje padėtyje,

brahma-bhūtaḥ prasannātmā
na śocati na kāṅkṣati
samaḥ sarveṣu bhūteṣu
mad-bhaktiṁ labhate parām
(BG 18.54)

Kai žmogus pasiekia savirealizaciją, jog jis nėra šis kūnas, jis - dvasinė siela, brahma-bhūtaḥ, tuomet kokiais simptomais tai pasireiškia? Taigi, prasannātmā: jis kaipmat tampa labai džiaugsmingas.

Kol esame materialiai apsėsti, pasinėrę į kūnišką gyvenimo koncepciją, mus visuomet lydės nerimas. Tai yra testas. Jeigu kažkas nerimauja, tai reiškia, jog jis - materialioje energijoje. Tas, kuris pakylėjamas į dvasinę platformą, yra prasannātmā. Jis yra džiaugsmingas. Ką reiškia prasannātmā? Na śocati na kāṅkṣati: jis nieko nenori, o jeigu ir turi kažką, jeigu pameta tai, jis dėl to neverkia. Tai tiek. Čia, materialiame pasaulyje, mes vaikomės kažko, kas mums nepriklauso. O jeigu mums kažkas priklauso, kai tai prarandama, mes verkiame. Du dalykai: śocana ir ākāṅkṣa. Kiekvienas bando būti labai dideliu žmogumi. Tai vadinama ākāṅkṣa. Jeigu jis prarado savo nuosavybę, jis verkia. Taigi šie du dalykai pasibaigs, jeigu įsitvirtinsite dvasiškai.

brahma-bhūtaḥ prasannātmā
na śocati na kāṅkṣati
samaḥ sarveṣu bhūteṣu...
(BG 18.54)

Kol žmogus nerealizavo savęs dvasiškai, jis negali matyti kiekvieno esant lygiu. Tuomet samaḥ sarveṣu bhūteṣu mad-bhaktiṁ labhate parām. Tuomet jis gali tapti tikru Viešpaties atsidavusiuoju, kai praeina brahma-bhūtaḥ stadiją.

Taigi ši bhakti linija nėra tokia paprasta. Tačiau su Čaitanjos Mahaprabhu malone mes instaliavome Dievybes čia, jūsų šalyje. Jums labai pasisekė, kad Čaitanja Mahaprabhu atvyko į jūsų šalį išmokyti jus, kaip išsivaduoti iš visų nerimų. Tai - Čaitanjos Mahaprabhu misija. Kiekvienas yra kupinas nerimo, tačiau visi gali išsilaisvinti iš to, jeigu seks keliu, kurį nubrėžė Šri Čaitanja Mahaprabhu. Koks yra Šri Čaitanjos Mahaprabhu nurodymas? Labai paprastas.

harer nāma harer nāma harer nāma eva kevalam
kalau nāsty eva nāsty eva nāsty eva gatir anyathā
(CC Adi 17.21)

Tai nėra asmeninė Čaitanjos Mahaprabhu versija. Tai yra raštuose, Vediniuose raštuose, Bṛhan-Nāradīya-Purāṇoje. Kadangi šiame amžiuje žmonės yra puolę, pasiūlytas labai paprastas metodas. Jie negali atlikti stiprių ar žiaurių askezių. Tai neįmanoma. Jiems paprasčiausiai rekomenduojama kartoti šventą Dievo vardą. Tai viskas. Bet kas gali tai padaryti, tai visai nesudėtinga. Jeigu sakysite: „Jūs iš Indijos. Jūsų Čaitanja yra indas, Jis rekomenduoja Hare Kṛṣṇa. Kodėl turėčiau tai kartoti? Aš turiu savo Dievą.“ Gerai, jeigu turite savo Dievą, kartokite Jo vardą. Čaitanja Mahaprabhu nesako, kad jūs giedotumėte paprasčiausiai Krišnos vardą. Jeigu turite bet kokį santykį su Dievu, ir jeigu žinote Jo vardą ir adresą (Juokas), tuomet kartokite Jo vardą. Deja, nežinote, kas yra Dievas; nežinote ir Jo adreso ar to, ką Jis veikia. Taigi priimkite Krišną, tai - kietas vardas. Mes duodame jums Jo adresą, Jo tėvo vardą, Jo motinos vardą, viską. Jeigu turite savo Dievo vardą, Čaitanja Mahaprabhu pasakė, kad galite kartoti jį. Ar turite kas nors kokį nors Dievo vardą? Niekas nežino?

Atsidavusysis: Jehovah.

Prabhupāda: Jehovah. Gerai, kartok Jehovah. Tai - Čaitanjos Mahaprabhu rekomendacija, jeigu manote, kad tai - Dievo vardas, kartokite jį. Nāmnām akāri bahudhā nija-sarva-śaktiḥ tatrārpitā niyamitaḥ smaraṇe na kālaḥ (CC Antya 20.16, Śikṣāṣṭaka 2). Tai - Čaitanjos Mahaprabhu nurodymas, kad šventas Dievo vardas yra toks pats puikus kaip ir pats Dievas.