LT/Prabhupada 0887 - Veda reiškia žinios, o anta - paskutinė stadija arba pabaiga
750522 - Lecture SB 06.01.01-2 - Melbourne
Esame valdomi gamtos dėsnių. Negalite sakyti, jog esate nepriklausomi. Gamtos dėsniai labai griežti. Prakṛteḥ kriyamāṇāni guṇaiḥ karmāṇi sarvaśaḥ (BG 3.27). Gamtos dėsniai... Visai kaip ugnis. Jeigu paliesite ugnį, ji nudegins. Netgi vaikas, kuris yra nekaltas, jeigu jis palies ugnį, ji nudegins. Nėra jokių išimčių. Negalite sakyti: „Šis vaikas nekaltas. Jis nežino, kas atsitinka palietus ugnį, todėl jam turėtų būti padaryta išimtis.“ Ne. Neišmanymas neturi išimčių. Ypač... Tai - šalies įstatymai. Negalite sakyti... Įsivaizduokite, jog atlikote nusikaltimą. Jeigu teisinsitės: „Aš nežinojau, kad... po to, kai atliksiu šį veiksmą, turėsiu būti įkalintas. Tad atleiskite man.“ Ne, jums nebus atleista. Žinote įstatymą ar ne, jeigu taip pasielgėte, turite kentėti. Ir tai tebevyksta. Taigi mes netikime sekančiu gyvenimu tiesiog tam, kad išvengtume šių pasekmių. Tačiau tai mūsų neatleis.
Turėsime priimti kitą kūno tipą. Kitu atveju iš kur yra tokia daugybė skirtingų kūnų tipų? Koks paaiškinimas? Kodėl vyrauja skirtingos kūno formos, skirtingos kūno stadijos, skirtingi kūno standartai? Tai - gamtos dėsnis. Todėl ši žmogaus gyvenimo forma turėtų būti išnaudojama tinkamai, ne paprasčiausiai įsitraukiant į juslinį pasitenkinimą kaip katės ir šunys. Tai nėra labai atsakingas gyvenimas. Atsakingas gyvenimas - tai mąstymas: „Aš turiu šią tobulesnę gyvybės formą nei katės ir šunys, taip pat turiu daugiau intelekto negu katės ir šunys. Jei paprasčiausiai panaudosiu tai kūniškoms gyvenimo reikmėms...“ Kūniškos gyvenimo reikmės reiškia, kad mums reikia maisto. Katės, šunys, žmogus, aukštojo teismo teisėjas ar bet kas kitas, jiems visiems reikia valgyti. Jiems reikalingas miegas, pastogė. Taigi tai... Katės ir šunys gali miegoti be pastogės, tačiau miegas yra būtinas, tai - faktas. Valgymas reikalingas, tai - faktas. Lytinis gyvenimas - taip pat faktas. Gynyba - taip pat faktas. Tačiau šie dalykai yra būdingi katėms, šunims ir žmogui.
Taigi koks yra ypatingas žmogaus bruožas? Ypatingas žmogaus bruožas - jis gali svarstyti: „Turiu šį puikų amerikiečio, australo ar indo kūną. Tad ką aš gausiu vėliau? Kokį kūną?“ Tai panaudojama žmogaus intelektui. O katės ir šunys taip negalvoja. Todėl mūsų reikalas: „Dabar pagal gamtą aš atėjau į šią gyvybės formą per evoliucijos procesą. Turiu gerą intelektą. Kaip turėčiau jį panaudoti?“
Tinkamas panaudojimas nurodomas Vedānta filosofijoje. Vedānta filosofija, galbūt esate girdėję šį pavadinimą. Veda reiškia „žinios“, o anta - „paskutinė stadija“, pabaiga. Viskas turi pabaigą. Jūs esate lavinami. Jūs gaunate išsilavinimą. Kur jis turėtų pasibaigti? Tai vadinama Vedānta. Ten, kur yra galiausias taškas. Taigi Vedāntos filosofijoje sakoma... Vedānta filosofija - tai galutinės žinios. Galutinės žinios. Bhagavad-gitoje paaiškina, kas yra galutinės žinios. Vedaiś ca sarvair aham eva vedyam (BG 15.15).
Jūs vystote žinias. „Aukščiausias žinių tikslas, - sako Krišna, - yra pažinti Mane.“ Vedaiś ca sarvair aham eva vedyam. Visos žinios skirtos suprasti Dievą. Tai - žinių pabaiga. Per progresuojančias žinias galite progresuoti, tačiau kol neateisite į supratimo, kas yra Dievas, tašką, jūsų žinios yra netobulos. Tai vadinama Vedānta. Athāto brahma jijñāsā. Ši žmogaus gyvybės forma, puikios priemonės, intelektas... Visai kaip Australija buvo neišsivysčiusi. Nuo tada, kai europiečiai čia atvyko, ji tapo labai išvystyta, sumani, nes pradėtas buvo naudoti intelektas.
Taip pat ir Amerikoje, daugybėje kitų vietų. Taigi šis intelektas turėtų būti naudojamas. Jeigu mes paprasčiausiai panaudosime šį intelektą tam pačiam tikslui, į kurį įsitraukę katės ir šunys, tuomet tai - netinkamas panaudojimas. Tinkamas panaudojimas - tai Vedānta. Athāto brahma jijñāsā. „Dabar turėtumėte klausti apie Brahmaną, Absoliutą.“ Tai yra intelektas.