LT/Prabhupada 0909 - Buvau priverstas atsidurti šioje padėtyje, kad vykdyčiau savo Guru Maharadžo nurodymą



Lecture on SB 1.8.27 -- Los Angeles, April 19, 1973

Prabhupāda: Taigi Krišna sako: „Tas, kuris bando ateiti pas Mane tam, kad taptų įsisąmoninęs Krišną, ir tuo pačiu metu nori būti materialiai laimingas, jis nėra labai protingas.“ Tai reiškia, jog jis švaisto savo laiką. Mūsų pagrindinis reikalas - kaip tapti įsisąmoninusiais Krišną. Tai - pagrindinis žmogaus gyvenimo reikalas. Tačiau jeigu švaistysime savo laiką materialiam tobulėjimui ir pamiršime šventų Dievo vardų kartojimą, tuomet tai - praradimas, didis praradimas. Taigi apie tokį mentalitetą Krišna sako: āmi vijña tare keno viṣaya diba. „Taigi šis neišmanėlis prašo iš manęs materialios gerovės, vykdydamas atsidavimo tarnystę. Kodėl turėčiau suteikti jam materialią gerovę? Užuot tai suteikęs, geriau atimsiu viską, ką jis turi.“ (Juokas) Tai. Tai nėra juokas. Kai tai atimama, jis tampa paniuręs. Tačiau tai - išbandymas. Pats Krišna tai pasakė Yudhiṣṭhirai Mahārājui: yasyāham anugṛhṇāmi hariṣye tad dhanaṁ śanaiḥ (SB 10.88.8).

Yudhiṣṭhira Mahārāja netiesiogiai klausė Krišnos: „Mes esame visiškai nuo Tavęs priklausomi, ir vis tiek materialiai tiek kenčiame - mūsų karalystė yra atimta, mūsų žmona įžeista, o mus pačius bandė sudeginti.“ Taigi Krišna pasakė: „Taip, tai yra Mano pirmas reikalas.“ Yasyāham anugṛhṇāmi hariṣye tad dhanaṁ śanaiḥ. „Jeigu kažkam esu ypač maloningas, tuomet atimu visus jo pajamų šaltinius.“ Labai pavojinga. Taip. Turiu praktinę to patirtį. Taip. Tai - Krišnos ypatinga malonė. Nenoriu to pasakoti, bet tai - faktas. (Juokas) Tai - faktas. Kai buvau dvidešimt penkerių metų, mano Guru Maharadža man įsakė: „Eik ir pamokslauk“. Bet aš galvojau: „Visų pirma turėčiau tapti turtingu žmogumi, ir tuomet tuos pinigus panaudosiu pamokslavimo veiklai.“

Taigi tai - ilga istorija. Gavau gerą galimybę tapti labai turtingu verslininku. Ir vienas astrologas man pasakė: „Turėtum tapti kaip Birla.“ Buvo galimybių, labai gerų galimybių, aš buvau didelio chemijos fabriko vadovas. Atidariau savo paties gamyklą, verslas buvo sėkmingas. Bet viskas buvo suardyta. Buvau priverstas atsidurti šioje padėtyje tam, kad įvykdyčiau savo Guru Maharadžo nurodymą.

Atsidavusieji: Jaya, Haribol.

Prabhupāda: Akiñcana-vittāya. Kai viskas pasibaigė, aš priėmiau Krišną, sakydamas: „Esi vienintelis...“ Todėl Krišna yra akiñcana-vitta. Kai žmogaus gyvenime pasibaigia visi materialūs turtai... Dabar aš suprantu, jog nieko nepraradau, o įgijau. Įgijau. Tai - faktas. Taigi prarasti materialius turtus dėl Krišnos - tai ne pralaimėjimas, o didžiausias laimėjimas. Todėl pasakyta: akiñcana-vitta. Kai žmogus tampa akiñcana, kuris nieko neturi, viskas pasibaigė, tuomet tokiam žmogui Krišna tampa vieninteliu turtu. Nes jis - atsidavusysis. Visai kaip sako Narottama dāsa Ṭhākura:

hā hā prabhu nanda-suta, vṛṣabhānu-sutā-juta
karuṇā karaha ei-bāra
narottama-dāsa koy, nā ṭheliha rāṅgā pāy
tomā bine ke āche āmāra

Ši padėtis: „Krišna, be Tavęs aš daugiau nieko neturiu. Nieko neturiu, jokių turtų. Taigi neatmesk manęs, nes Tu esi mano vienintelis turtas.“ Ir ši padėtis - labai tauni. Kai nepriklausome nuo nieko materialaus, paprasčiausiai priklausome nuo Krišnos. Tai - pirmos klasės Krišnos sąmonės padėtis. Todėl į Krišną kreipiamasi: akiñcana-vittāya. „Kai materialiai žmogus tampa skurdus, Tu tampi vieninteliu jo turtu.“ Akiñcana-vittāya. Namaḥ akiñcana-vitta, nivṛtta-guṇa-vṛttaye. „To rezultatas - kai žmogus Tave laiko vieninteliu savo turtu, kaipmat jis tampa laisvas nuo visų šios materialios prigimties veiklų.“ Tai reiškia, jog kaipmat jis perkeliamas į transcendentinę Absoliuto padėtį. Akiñcana-vittāya nivṛtta-guṇa-vṛttaye, ātmārāmāya (SB 1.8.27). „Tuo metu kartu su Tavimi jis tampa laimingas, o kadangi Tu esi Krišna, esi patenkintas pats Savimi...“